Kodėl investuotojai „Röntgen“ atrinktiems vystytojams patikėjo daugiau kaip 200 mln. Eur?
Sutelktinio NT finansavimo platforma „Röntgen“ vasarą pasitiko su simboliniu rekordu – 200 mln. Eur viršijančia investuotojų sutelkta suma. Spartų platformos augimą lemia ne tik patrauklus grąžos ir užtikrinimo priemonių santykis, bet ir laiko patikrintų vystytojų pasitikėjimas.
Šiandien sutelktinį finansavimą jau galima laikyti įsitvirtinusiu tarp populiariausių Lietuvos investavimo krypčių: visa šalies metinė rinka pernai pasiekė 278 mln. Eur. Investuotojus itin domina galimybė prisijungti prie visame pasaulyje šimtmečius veikiančio principo skolinti NT plėtrai su turto įkeitimu. Tokia galimybė, anksčiau prieinama tik profesionalams ar itin stambaus kapitalo valdytojams, technologijų ir Lietuvos banko priežiūros dėka praėjusiame dešimtmetyje pasiekė ir smulkiuosius investuotojus, pradedančius vos nuo 100 Eur.
Vis dėlto „Röntgen“ partnerė Greta Zarembienė pasakoja, kad veiklos pradžioje platformai bei visam sektoriui reikėjo įgyti ne tik investuotojų, bet ir vystytojų pasitikėjimą. O net jam pamažu augant, „Röntgen“ nuo pat pradžios buvo pasirinkusi sudėtingesnį, t.y. projektų konservatyvumu grįstą kelią, kuris neleido pasiūlyti aukščiausių palūkanų investuotojams, tačiau padėjo tesėti jiems duotus pažadus – paskolas grąžinti laiku.
„Todėl šį mėnesį platformoje viršyta 200 mln. Eur investuotojų sutelkta suma nėra eilinė, tik mums patiems džiugi sukaktis. Tai pirmiausia įrodymas, kad investuotojai savo pinigais „balsuoja“ už realistiniais lūkesčiais, atsargumu ir atvira komunikacija grįstą sutelktinį finansavimą. Nėra sudėtinga daug žadėti, tačiau mūsų filosofija buvo ne beatodairiškas augimas, o kokybiškas paskolų portfelis. Tai lėmė lėtesnį, bet visgi tvarų platformos augimo kelią. Lietuvos investuotojai mus jau kurį laiką mato kaip solidžią priemonę kapitalui apsaugoti ir nuosaikiai jį auginti“, – sako G. Zarembienė.
Požiūrių ir rinkos pokyčiai
Nors 2016 m. Lietuva buvo viena pirmųjų pasaulio valstybių, atskiru įstatymu pradėjusi reguliuoti sutelktinį finansavimą, visa rinka ir kartu „Röntgen“ platforma įsibėgėjo tik Covid pandemijos laikotarpiu. Pirmaisiais veiklos metais platformos apskritai turėjo investuotojams ir vystytojams itin daug pasakoti apie tai, kaip jos veikia ir kodėl yra patikimos. Tačiau vystytojų susidomėjimas ir aktyvumas kasmet augo vis labiau, o ankstyvas reguliavimas ir kokybiška centrinio banko priežiūra lėmė tai, kad Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkai iš esmės pavyko išvengti kaimyninėse šalyse matytų sukrėtimų.
Tad jau pandemijos, o vėliau ir karo bei jį sekusių žaliavų ir infliacijos krizių metu, „Röntgen“ su visa Lietuvos rinka kasmet augo kone dvigubai. Dar ryškesnis proveržis įvyko investuotojams apsipratus su minėtais reiškiniais ir slūgstant palūkanoms: per pastaruosius metus „Röntgen“ aktyvių paskolų portfelis padvigubėjo iki 63 mln. Eur, o 2025-uosius platforma planuoja užbaigti net su 80 mln. Eur.
G. Zarembienė pastebi, kad 2020 m. prasidėjęs pasaulinių neramumų laikotarpis savo metu platformai tapo iššūkiu, bet žvelgiant iš šiandienos, būtent jis buvo gera proga įrodyti „Röntgen“ ir paties sutelktinio finansavimo mechanizmo atsparumą bei fiksuotos grąžos su turto įkeitimu privalumus neramių rinkų laikais.
„Suprantama, kad veiklos pradžioje pirmuosius investuotojus ir vystytojus dalis rinkos bandė pritraukti patraukliausiomis sąlygomis: grąža, lankstumu ir kt., tačiau mes visuomet laikėmės konservatyvaus požiūrio į projektų atranką. Laikas parodė, kad laiku išmokamos palūkanos ir grąžinamos paskolos yra daug svarbiau nei nepagrįstus lūkesčius kuriantys pažadai. Tad didžiuosius rinkos sukrėtimus galėjome pasitikti jau ne kaip „egzotika“, o kaip vystytojams ir investuotojams pasiteisinanti finansų priemonė. Dar maloniau tai, kad gyventojams prieš keletą metų jau atrodėme stabilia užuovėja, o vystytojai mus pradėjo matyti kaip patikimą, bet kartu lankstų partnerį, kuris jų verslo planus padeda paversti realybe ne tik pinigais, bet ir žiniomis, ekspertiniais patarimais ir patirtimi“, – kalba „Röntgen“ vykdomoji direktorė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į platformos naudotojų lūkesčių pokyčius. Pavyzdžiui, šio dešimtmečio pradžioje buvo gan aktyviai spekuliuojama įvairiais investavimo būdais – nuo akcijų iki kriptovaliutų. Dalis mūsų platformos investuotojų taip pat susigundė didesnėmis investicinėmis grąžomis, tačiau supratę ar net finansiškai pajautę didesnės rizikos pasėkmes, gana greitai grįžo į fiksuotą, vienu metu netgi dviženklę grąžą siūlantį sutelktinį finansavimą su NT įkeitimu. Kiek kitokie reiškiniai ėmė vykti jau slūgstant centrinių bankų politikai – daliai investuotojų prireikė laiko susitaikyti su mažėjančia grąža visose skolos rinkose, tačiau dauguma jų visgi rinkosi nedidinti savo rizikos apetito ir likti prie jau patikrintų instrumentų ar investicinių partnerių.
„Tad šiuos metus ir 200 mln. Eur rekordą pasitinkame brandžioje būsenoje, kai mūsų investuotojų vertybės ir pasitikėjimas bei didelės veiklos apimtys mums jau leidžia prisijungti prie bankuose, kredito unijose ar specializuotuose fonduose kapitalą pritraukti galinčių solidžiausių NT projektų. Ištesėti pažadai investuotojams ir vystytojams bei laimingi būsto pirkėjai yra būtent tai, kas kuria tvariai augančią ir patikimą rinką“, – sako G. Zarembienė.
Vystytojų vaidmuo
Nors „Röntgen“ veikla neatsiejama nuo investuotojų aktyvumo, kitoje platformos „pusėje“ visuomet yra nekilnojamojo turto vystytojai. Būtent jie pirmiausia turi pasirinkti „Röntgen“ kaip galimą savo kapitalo šaltinį, o praėjus daugybę vertinimo etapų ir gavus platformos pasiūlymą – realizuoti savo projektus, išmokėti palūkanas ir grąžinti paskolas investuotojams.
G. Zarembienės teigimu, konservatyviame rinkos segmente veikiančiai „Röntgen“ platformai atsiranda iššūkis konkuruoti dėl įdomiausių vystytojų ir jų projektų, nes jie turi daugiau galimybių rinktis savo kapitalo šaltinius. Platforma negali daryti kompromisų savo konservatyviems atrankos kriterijams ir priežiūros procesams, tačiau vystytojus pritraukia lankstesnėmis sąlygomis, tokiomis kaip galimybė nuosavas lėšas investuoti ar paskolas gauti etapais, mažesniais komisiniais mokesčiais, gebėjimu įsigilinti į nestandartines situacijas ir kt. Savo ruožtu pačioms NT bendrovėms platforma gali tapti artimu, aktyviai įsitraukusiu ir papildomą patirtį atnešančiu kasdienės veiklos partneriu, o viešumas, skaidrumas ir šimtai investuotojų gali būti papildomu įrankiu kuriant reputaciją ar pardavinėjant turtą.
Visa tai iliustruoja vienas didžiausių ir seniausių „Röntgen“ verslo klientų – Vilniuje gerai žinoma NT plėtros bendrovė „Rinvest“. Ši kompanija nuo 2021 m. per „Röntgen“ yra finansavusi tokius stambius daugiabučių ar kotedžų kompleksus kaip „Riverland“ ar „B Kvadratu“ bei šiuo metu Vilniaus centre vystomą „Nexto“ projektą.
Bendrovės plėtros direktorius Giedrius Kražauskas pasakoja, kad pirmasis projektas su „Röntgen“ pradėtas tik po metų pažinties, pokalbių ir diskusijų – sutelktinio finansavimo rinkos pradžioje bankuose ir kredito unijose skolintis galėjusiai patyrusiai kompanijai taip pat reikėjo įsitikinti, kad naujovė yra vertinga.
„Vystytojai iš pradžių gana skeptiškai vertino platformų pajėgumus surinkti reikiamą sumą. Tačiau šiandien padėtis jau visai kitokia: rinkoje kasmet sutelkiami keli šimtai milijonų eurų, o sėkmingos vienų verslų patirtys ir rekomendacijos į platformas atveda dar daugiau kitų vystytojų. Tikiu, kad vystytojai ir skirtingas platformas vertina nevienodai, nes kiekvienos jų galutinis produktas, sąlygos ir požiūriai yra kiek kitokie. „Röntgen“ labiausiai vertiname kaip lanksčiausią ir į individualius poreikius geriausiai atsižvelgiantį kreditorių“, – komentuoja G. Kražauskas.
Jis neslepia, kad vėliausiuose NT projektų vystymo etapuose bankai pateikia konkurencingiausią paskolos kainos pasiūlymą, tačiau lankstesnės kitos sąlygos, operatyvumas, partneriškumas ar įsigilinimas į individualias situacijas taip pat turi savo finansinę išraišką. Tarp ryškiausių tokių pavyzdžių G. Kražauskas mini karo, žaliavų ir infliacijos krizę, kurios metu su „Röntgen“ rasti sprendimai ir kompromisai padėjo sėkmingai įgyvendinti daugiau kaip 150-ies butų „B Kvadratu“ komplekso etapus.
Tad „Röntgen“ partnerė G. Zarembienė pabrėžia, kad tokios partnerystės abiem bendrovėms padeda plėsti savo verslus.
„Finansinę tokių partnerysčių naudą gauna tūkstančiai Lietuvos investuotojų, o ir būsto pirkėjams tai kuria daugiau pasiūlos bei kokybės. Kalbant apie investuotojus, tokios istorijos iliustruoja sutelktinio finansavimo kuriamą vertę: tai tapo būdu mažiau patyrusiems investuotojams tapti savotiškais bankais prisijungiant prie tik siauram profesionalų ratui anksčiau prieinamų galimybių ir investuojant išvien su patyrusiais rinkos dalyviais“, – teigia G. Zarembienė.
Iš viso „Rinvest“ projektams per „Röntgen“ platformą investuotojai yra sutelkę daugiau kaip 30 mln. Eur. Tarp kitų stambesnių platformoje veikiančių vystytojų yra „Citus” grupės įmonė su 8,2 mln. Eur suteiktų paskolų ir viena ryškiausių Kauno NT plėtros bendrovių „Avadi“ su 9 mln. Eur.
Kas toliau
„Röntgen“ šiuos metus taip pat pradėjo pakiliai: sausį-gegužę sutelkta 34 mln. Eur arba beveik 50 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. G. Zarembienės vertinimu, investuotojų aktyvumą lemia atsigaunanti būsto rinka ir atspari Lietuvos ekonomika, o konkrečiai į „Röntgen“ juos traukia kokybiškas projektų portfelis ir bankams prilygstantis nedidelis vėlavimų rodiklis. Tad investuotojai ir toliau prioritetą teikia profesionaliam rizikų valdymui ir jį atitinkančiai stabiliai bei fiksuotai grąžai.
Be to, jau greit bus metai, kai „Röntgen“ veikia kaip įmonių grupė, teikianti platesnes finansines paslaugas investuotojams.
„Pernai startavo „Röntgen“ verslo grupei priklausanti „Rontgen Asset Management“ (UAB „Ketvirta diena“) fondų valdymo įmonė, plėtojanti aviacijos, nekilnojamojo turto ir privačios skolos fondus. Girdime investuotojų norus ir atliepiame jų lūkesčius, tad ilgainiui, tikėtina, pasiūlysime dar daugiau naujų finansinių produktų“, – teigia G. Zarembienė.
Lietuvos banko duomenimis, „Röntgen“ nuo 2023 m. yra antra pagal finansavimo apimtis sutelktinio finansavimo platforma šalyje. „Röntgen“ išsiskiria konservatyvia projektų atranka, atitinkamai kokybišku paskolų portfeliu ir dėmesiu investuotojams geriausiai pažįstamai Lietuvos NT rinkai.
Išliekant aukštam vystytojų aktyvumui, per šiuos metus „Röntgen“ prognozuoja sutelkti iš viso 80 mln. Eur arba beveik ketvirtadaliu daugiau nei 2024-aisiais.
Kodėl investuotojai „Röntgen“ atrinktiems vystytojams patikėjo daugiau kaip 200 mln. Eur?
Sutelktinio NT finansavimo platforma „Röntgen“ vasarą pasitiko su simboliniu rekordu – 200 mln. Eur viršijančia investuotojų sutelkta suma. Spartų platformos augimą lemia ne tik patrauklus grąžos ir užtikrinimo priemonių santykis, bet ir laiko patikrintų vystytojų pasitikėjimas.
Šiandien sutelktinį finansavimą jau galima laikyti įsitvirtinusiu tarp populiariausių Lietuvos investavimo krypčių: visa šalies metinė rinka pernai pasiekė 278 mln. Eur. Investuotojus itin domina galimybė prisijungti prie visame pasaulyje šimtmečius veikiančio principo skolinti NT plėtrai su turto įkeitimu. Tokia galimybė, anksčiau prieinama tik profesionalams ar itin stambaus kapitalo valdytojams, technologijų ir Lietuvos banko priežiūros dėka praėjusiame dešimtmetyje pasiekė ir smulkiuosius investuotojus, pradedančius vos nuo 100 Eur.
Vis dėlto „Röntgen“ partnerė Greta Zarembienė pasakoja, kad veiklos pradžioje platformai bei visam sektoriui reikėjo įgyti ne tik investuotojų, bet ir vystytojų pasitikėjimą. O net jam pamažu augant, „Röntgen“ nuo pat pradžios buvo pasirinkusi sudėtingesnį, t.y. projektų konservatyvumu grįstą kelią, kuris neleido pasiūlyti aukščiausių palūkanų investuotojams, tačiau padėjo tesėti jiems duotus pažadus – paskolas grąžinti laiku.
„Todėl šį mėnesį platformoje viršyta 200 mln. Eur investuotojų sutelkta suma nėra eilinė, tik mums patiems džiugi sukaktis. Tai pirmiausia įrodymas, kad investuotojai savo pinigais „balsuoja“ už realistiniais lūkesčiais, atsargumu ir atvira komunikacija grįstą sutelktinį finansavimą. Nėra sudėtinga daug žadėti, tačiau mūsų filosofija buvo ne beatodairiškas augimas, o kokybiškas paskolų portfelis. Tai lėmė lėtesnį, bet visgi tvarų platformos augimo kelią. Lietuvos investuotojai mus jau kurį laiką mato kaip solidžią priemonę kapitalui apsaugoti ir nuosaikiai jį auginti“, – sako G. Zarembienė.
Požiūrių ir rinkos pokyčiai
Nors 2016 m. Lietuva buvo viena pirmųjų pasaulio valstybių, atskiru įstatymu pradėjusi reguliuoti sutelktinį finansavimą, visa rinka ir kartu „Röntgen“ platforma įsibėgėjo tik Covid pandemijos laikotarpiu. Pirmaisiais veiklos metais platformos apskritai turėjo investuotojams ir vystytojams itin daug pasakoti apie tai, kaip jos veikia ir kodėl yra patikimos. Tačiau vystytojų susidomėjimas ir aktyvumas kasmet augo vis labiau, o ankstyvas reguliavimas ir kokybiška centrinio banko priežiūra lėmė tai, kad Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkai iš esmės pavyko išvengti kaimyninėse šalyse matytų sukrėtimų.
Tad jau pandemijos, o vėliau ir karo bei jį sekusių žaliavų ir infliacijos krizių metu, „Röntgen“ su visa Lietuvos rinka kasmet augo kone dvigubai. Dar ryškesnis proveržis įvyko investuotojams apsipratus su minėtais reiškiniais ir slūgstant palūkanoms: per pastaruosius metus „Röntgen“ aktyvių paskolų portfelis padvigubėjo iki 63 mln. Eur, o 2025-uosius platforma planuoja užbaigti net su 80 mln. Eur.
G. Zarembienė pastebi, kad 2020 m. prasidėjęs pasaulinių neramumų laikotarpis savo metu platformai tapo iššūkiu, bet žvelgiant iš šiandienos, būtent jis buvo gera proga įrodyti „Röntgen“ ir paties sutelktinio finansavimo mechanizmo atsparumą bei fiksuotos grąžos su turto įkeitimu privalumus neramių rinkų laikais.
„Suprantama, kad veiklos pradžioje pirmuosius investuotojus ir vystytojus dalis rinkos bandė pritraukti patraukliausiomis sąlygomis: grąža, lankstumu ir kt., tačiau mes visuomet laikėmės konservatyvaus požiūrio į projektų atranką. Laikas parodė, kad laiku išmokamos palūkanos ir grąžinamos paskolos yra daug svarbiau nei nepagrįstus lūkesčius kuriantys pažadai. Tad didžiuosius rinkos sukrėtimus galėjome pasitikti jau ne kaip „egzotika“, o kaip vystytojams ir investuotojams pasiteisinanti finansų priemonė. Dar maloniau tai, kad gyventojams prieš keletą metų jau atrodėme stabilia užuovėja, o vystytojai mus pradėjo matyti kaip patikimą, bet kartu lankstų partnerį, kuris jų verslo planus padeda paversti realybe ne tik pinigais, bet ir žiniomis, ekspertiniais patarimais ir patirtimi“, – kalba „Röntgen“ vykdomoji direktorė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į platformos naudotojų lūkesčių pokyčius. Pavyzdžiui, šio dešimtmečio pradžioje buvo gan aktyviai spekuliuojama įvairiais investavimo būdais – nuo akcijų iki kriptovaliutų. Dalis mūsų platformos investuotojų taip pat susigundė didesnėmis investicinėmis grąžomis, tačiau supratę ar net finansiškai pajautę didesnės rizikos pasėkmes, gana greitai grįžo į fiksuotą, vienu metu netgi dviženklę grąžą siūlantį sutelktinį finansavimą su NT įkeitimu. Kiek kitokie reiškiniai ėmė vykti jau slūgstant centrinių bankų politikai – daliai investuotojų prireikė laiko susitaikyti su mažėjančia grąža visose skolos rinkose, tačiau dauguma jų visgi rinkosi nedidinti savo rizikos apetito ir likti prie jau patikrintų instrumentų ar investicinių partnerių.
„Tad šiuos metus ir 200 mln. Eur rekordą pasitinkame brandžioje būsenoje, kai mūsų investuotojų vertybės ir pasitikėjimas bei didelės veiklos apimtys mums jau leidžia prisijungti prie bankuose, kredito unijose ar specializuotuose fonduose kapitalą pritraukti galinčių solidžiausių NT projektų. Ištesėti pažadai investuotojams ir vystytojams bei laimingi būsto pirkėjai yra būtent tai, kas kuria tvariai augančią ir patikimą rinką“, – sako G. Zarembienė.
Vystytojų vaidmuo
Nors „Röntgen“ veikla neatsiejama nuo investuotojų aktyvumo, kitoje platformos „pusėje“ visuomet yra nekilnojamojo turto vystytojai. Būtent jie pirmiausia turi pasirinkti „Röntgen“ kaip galimą savo kapitalo šaltinį, o praėjus daugybę vertinimo etapų ir gavus platformos pasiūlymą – realizuoti savo projektus, išmokėti palūkanas ir grąžinti paskolas investuotojams.
G. Zarembienės teigimu, konservatyviame rinkos segmente veikiančiai „Röntgen“ platformai atsiranda iššūkis konkuruoti dėl įdomiausių vystytojų ir jų projektų, nes jie turi daugiau galimybių rinktis savo kapitalo šaltinius. Platforma negali daryti kompromisų savo konservatyviems atrankos kriterijams ir priežiūros procesams, tačiau vystytojus pritraukia lankstesnėmis sąlygomis, tokiomis kaip galimybė nuosavas lėšas investuoti ar paskolas gauti etapais, mažesniais komisiniais mokesčiais, gebėjimu įsigilinti į nestandartines situacijas ir kt. Savo ruožtu pačioms NT bendrovėms platforma gali tapti artimu, aktyviai įsitraukusiu ir papildomą patirtį atnešančiu kasdienės veiklos partneriu, o viešumas, skaidrumas ir šimtai investuotojų gali būti papildomu įrankiu kuriant reputaciją ar pardavinėjant turtą.
Visa tai iliustruoja vienas didžiausių ir seniausių „Röntgen“ verslo klientų – Vilniuje gerai žinoma NT plėtros bendrovė „Rinvest“. Ši kompanija nuo 2021 m. per „Röntgen“ yra finansavusi tokius stambius daugiabučių ar kotedžų kompleksus kaip „Riverland“ ar „B Kvadratu“ bei šiuo metu Vilniaus centre vystomą „Nexto“ projektą.
Bendrovės plėtros direktorius Giedrius Kražauskas pasakoja, kad pirmasis projektas su „Röntgen“ pradėtas tik po metų pažinties, pokalbių ir diskusijų – sutelktinio finansavimo rinkos pradžioje bankuose ir kredito unijose skolintis galėjusiai patyrusiai kompanijai taip pat reikėjo įsitikinti, kad naujovė yra vertinga.
„Vystytojai iš pradžių gana skeptiškai vertino platformų pajėgumus surinkti reikiamą sumą. Tačiau šiandien padėtis jau visai kitokia: rinkoje kasmet sutelkiami keli šimtai milijonų eurų, o sėkmingos vienų verslų patirtys ir rekomendacijos į platformas atveda dar daugiau kitų vystytojų. Tikiu, kad vystytojai ir skirtingas platformas vertina nevienodai, nes kiekvienos jų galutinis produktas, sąlygos ir požiūriai yra kiek kitokie. „Röntgen“ labiausiai vertiname kaip lanksčiausią ir į individualius poreikius geriausiai atsižvelgiantį kreditorių“, – komentuoja G. Kražauskas.
Jis neslepia, kad vėliausiuose NT projektų vystymo etapuose bankai pateikia konkurencingiausią paskolos kainos pasiūlymą, tačiau lankstesnės kitos sąlygos, operatyvumas, partneriškumas ar įsigilinimas į individualias situacijas taip pat turi savo finansinę išraišką. Tarp ryškiausių tokių pavyzdžių G. Kražauskas mini karo, žaliavų ir infliacijos krizę, kurios metu su „Röntgen“ rasti sprendimai ir kompromisai padėjo sėkmingai įgyvendinti daugiau kaip 150-ies butų „B Kvadratu“ komplekso etapus.
Tad „Röntgen“ partnerė G. Zarembienė pabrėžia, kad tokios partnerystės abiem bendrovėms padeda plėsti savo verslus.
„Finansinę tokių partnerysčių naudą gauna tūkstančiai Lietuvos investuotojų, o ir būsto pirkėjams tai kuria daugiau pasiūlos bei kokybės. Kalbant apie investuotojus, tokios istorijos iliustruoja sutelktinio finansavimo kuriamą vertę: tai tapo būdu mažiau patyrusiems investuotojams tapti savotiškais bankais prisijungiant prie tik siauram profesionalų ratui anksčiau prieinamų galimybių ir investuojant išvien su patyrusiais rinkos dalyviais“, – teigia G. Zarembienė.
Iš viso „Rinvest“ projektams per „Röntgen“ platformą investuotojai yra sutelkę daugiau kaip 30 mln. Eur. Tarp kitų stambesnių platformoje veikiančių vystytojų yra „Citus” grupės įmonė su 8,2 mln. Eur suteiktų paskolų ir viena ryškiausių Kauno NT plėtros bendrovių „Avadi“ su 9 mln. Eur.
Kas toliau
„Röntgen“ šiuos metus taip pat pradėjo pakiliai: sausį-gegužę sutelkta 34 mln. Eur arba beveik 50 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. G. Zarembienės vertinimu, investuotojų aktyvumą lemia atsigaunanti būsto rinka ir atspari Lietuvos ekonomika, o konkrečiai į „Röntgen“ juos traukia kokybiškas projektų portfelis ir bankams prilygstantis nedidelis vėlavimų rodiklis. Tad investuotojai ir toliau prioritetą teikia profesionaliam rizikų valdymui ir jį atitinkančiai stabiliai bei fiksuotai grąžai.
Be to, jau greit bus metai, kai „Röntgen“ veikia kaip įmonių grupė, teikianti platesnes finansines paslaugas investuotojams.
„Pernai startavo „Röntgen“ verslo grupei priklausanti „Rontgen Asset Management“ (UAB „Ketvirta diena“) fondų valdymo įmonė, plėtojanti aviacijos, nekilnojamojo turto ir privačios skolos fondus. Girdime investuotojų norus ir atliepiame jų lūkesčius, tad ilgainiui, tikėtina, pasiūlysime dar daugiau naujų finansinių produktų“, – teigia G. Zarembienė.
Lietuvos banko duomenimis, „Röntgen“ nuo 2023 m. yra antra pagal finansavimo apimtis sutelktinio finansavimo platforma šalyje. „Röntgen“ išsiskiria konservatyvia projektų atranka, atitinkamai kokybišku paskolų portfeliu ir dėmesiu investuotojams geriausiai pažįstamai Lietuvos NT rinkai.
Išliekant aukštam vystytojų aktyvumui, per šiuos metus „Röntgen“ prognozuoja sutelkti iš viso 80 mln. Eur arba beveik ketvirtadaliu daugiau nei 2024-aisiais.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.