Lietuvos senjorų investavimo strategija: indėliai, NT ir su NT susiję instrumentai
Savo metu su privatizuojamų įmonių investiciniais čekiais ar 90-ųjų bankų griūtimis nudegę senjorai vis vien mato prasmę ieškoti infliaciją pranokstančių investicijų bei pasitiki naujai atsirandančiomis galimybėmis, tokiomis kaip sutelktinis NT finansavimas. Jaunimui jie linki kuo anksčiau pradėti taupyti ir neleisti sutaupytiems pinigams nuvertėti.
Tarp vis didėjančio sutelktinio finansavimo platformomis besinaudojančių vyresnių investuotojų rato yra ir 75-ių metų kaunietė Laima. Net 50 metų darbo stažą šiuo metu sukaupusi buvusi buhalterė-ekonomistė ir ekonomikos mokytoja yra stebėtinas darbštumo pavyzdys. Vyro anksti netekusi ir ne vieną giminaitį slaugiusi kaunietė vienu metu yra dirbusi trijuose darbuose, o ir į pensiją ji išėjo toli gražu ne pirmai galimybei pasitaikius.
Prie šių aplinkybių pridėjus supratimą apie ekonomiką, nenuostabu, kad kaunietė teigia nuo pat jaunystės siekusi bent kažkiek sutaupyti ir investuoti – visų pirma indėliuose. Jau nepriklausomos Lietuvos laikais ji išbandė ir kelių privatizuojamų įmonių investicinius čekius, taip pat „Snoro“ siūlytas akcijas ir obligacijas, kurių įsigijimas pridėdavo papildomos grąžos prie šiame banke laikytų indėlių.
Nors dalis šių investicijų savo metu nepasiteisino, Laima kelio nemetė ir ieškojo kitų būdų apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo. Jos teigimu, apskritai labiausiai pasiteisinusi kryptis pastaraisiais dešimtmečiais jai buvo nekilnojamasis turtas, tačiau keletą objektų geromis aplinkybėmis ji visų pirma įsigijo ne kaip finansinę investiciją, o norėdama padėti šeimai. Visgi gera patirtis su NT lėmė tai, kad paskutinius 5 metus didelę dalį jos portfelio sudaro su NT susijęs instrumentas – investicijos į NT užtikrintas verslo paskolas sutelktinio finansavimo platformoje „Röntgen“.
„Ieškojau būdo uždirbti daugiau nei indėliuose ar bankuose, bet kartu ten, kur man atrodo suprantama, patikima ir apčiuopiama. Kadangi NT man yra gyvenime pasiteisinęs, investuotojams yra įkeičiami statomi ar jau pastatyti daugiabučiai, jų statybas galima apžiūrėti gyvai, o vystytojai yra suinteresuoti pastatyti ir parduoti, man visa tai atrodo pakankamas garantas. Galbūt čia ir nėra valstybės garantijos kaip indėliuose, bet prie 6-9 proc. palūkanų tai atrodo pasverta rizika. Aišku, turiu ir indėlių su šimtaprocentine valstybės garantija – tai ne tik „kita pintinė“, bet ir galimybė iš karto atsiimti pinigus, jei jų prireikia“, – pasakoja investuotoja.
Jos atidumas ir nuosaikus konservatyvumas galėtų būti pavydėtinas net įgudusiems investuotojams. Pavyzdžiui, Laima sąmoningai vengia užsienyje plėtojamų projektų bei ankstyviausių NT vystymo stadijų, atkreipia dėmesį į įkeičiamo turto paskirtis, skeptiškiau vertina kotedžus ir apskritai būstus atokiau miesto centro. Jos prioritetas platformoje – jau statomi, stambesnių vystytojų daugiabučiai centriniuose Vilniaus rajonuose.
„Manau, kad kaip nudegusi „Snore“, esu atsargi ir nenoriu pinigų investuoti bet kur. Aš domiuosi ir akcijų ar obligacijų rinkomis, bet man ten atrodo painu. Net ir platformas su NT įkeitimu reikia gerai išnagrinėti – nuo atsiliepimų internete iki konkrečių pasiūlymų ar jų turto vertinimo. Internete dabar daug įvairios reklamos: pačiam viską patikrinti ar pasitarti su išmanančiais būtina, tačiau lygiai taip pat būtina ką nors daryti su tirpstančiais pinigais“, – sako Laima.
Visgi kaunietė pripažįsta, kad indėliuose ir sutelktiniame finansavime sukaupusi tam tikrą sumą, ji svarstytų pirkti jau ir investicinį būstą nuomai – jai tai yra gyvenime pasiteisinęs, apčiuopiamas „daiktas“, kurio žmonėms vis tiek reikės nepriklausomai nuo ekonominių aplinkybių. Bet iki tol jai kas ketvirtį platformoje ar kas metus už indėlius gaunamos palūkanos tiesiog suteikia „tvirtesnį pagrindą po kojomis“ išėjus į pensiją.
Kaip vėl pasitikėti
Karčiomis patirtimis savo pažintį su investavimu pradėjo ir prieš penketą metų į pensiją išėjęs Rimantas, anksčiau dirbęs projektavimo, energetikos ir statybų srityse. Pirmosios jo investicijos nepriklausomos Lietuvos laikais taip pat buvo susijusios su įmonių investiciniais čekiais, akcijomis ir privačių bankų indėliais. Dalis šių investicijų jo archyve iki šiandienos išliko kaip beverčiai suvenyrai, savo metu kainavę daugiau kaip po tūkstantį JAV dolerių.
„Vėliau, nusistovint palūkanoms ir sustiprėjus bankams, indėliai tapo daug saugesni, tačiau suaktyvėjo infliacija. Iki pat šiandienos galvoju, kad jeigu bankų palūkanos man bent jau atpirktų infliaciją ir išsaugotų tai, ką aš užsidirbau, galbūt ir likčiau indėliuose su visais savo pinigais. Bet tokios sąlygos būna labai retai, ir tai mane paskatino ieškoti kitų būdų investuoti. Nėra taip, kad aš naiviai pasitikiu kiekviena naujove, bet domėtis, gilintis, tikrinti, klausti, bendrauti ir vertinti man yra geriau nei tiesiog žiūrėti infliaciją. O į ankstesnes karčias patirtis pirmiausia žiūriu kaip į pamokas ir papildomo atsargumo šaltinį“, – pasakoja Rimantas.
Jis atskleidžia, kad prieš penkis metus pradėjęs investuoti tarpusavio skolinimo platformose taip pat yra turėjęs nesėkmingų paskolų, tačiau tai jį paskatino išbandyti ir iki šiol naudotis „Röntgen“ platforma su konservatyvesnėmis palūkanomis, bet pirminiu turto įkeitimu.
„Manau, kad net ir čia išlieku atsargesnis nei vidutinis investuotojas platformoje ir nesivaikau didžiausių palūkanų. Pvz., man daug ramiau, kai vystytojas skolinasi ne šimtą tūkstančių, o daug stambesnę sumą didesniam NT projektui – vadinasi, bus didesnė apimtis, patirtis ir daugiau suinteresuotų investuotojų. Tikrai nededu visų pinigų į vieną projektą, o juos išskaidau po truputį. Jokia investicija nebus 100 proc. garantuota ir visada atsiranda abejonių, ar tikrai gerai padariau. Bet tai man vis tiek ramiau negu baimė, kurią jausčiau nieko nedarydamas“, – sako Rimantas.
Savo ruožtu jo bendraamžis, „Röntgen“ jau keletą metų taip pat investuojantis Gediminas, pasakoja didžiąją dalį gyvenimo „neturėjęs tiek pinigų, kad galėtų taupyti ar, juo labiau, investuoti“, todėl jis asmeniškai nepatyrė 90-ųjų bangavimų ir negirdėjo tokių istorijų iš artimiausių giminių. Todėl didžiausia jo „nuoskauda“ buvo nebent prie nulio priartėjusios indėlių palūkanos praėjusio dešimtmečio pabaigoje.
Sutelktinio finansavimo platformą prieš keletą metų jam rekomendavo giminės, bet ir čia jis išlieka atsargus. Tiesa, visą gyvenimą statybų srityje dirbusiam Gediminui pasitikėti platforma ir joje skelbiamais projektais padeda sukauptos pažintys. Pasirodo, „Röntgen“ platformoje galima rasti Gedimino asmeniškai pažįstamų žmonių vaikų ir anūkų, tapusių vystytojais ir platformoje finansuojančiais savo NT projektus.
„Nesu toks turtingas, kad labai skaudėtų investicinės netektys: galvoju, kad tegul geriau po mokesčių ir maisto liekantys pinigai uždirba daugiau nei banke. Aš platformoje randu vystytojų, kurių gimines pažįstu ar pažinojau asmeniškai: matau, kaip jie dabar perka sklypus, stato būstus, ir žinau, kad tai ir patikimi žmonės, verslą darantys šeimomis. Tikiu ar tiesiog žinau, kad šie žmonės „neužsidarys“, kad jie turi interesą užbaigti savo projektus, todėl man į jų veiklą investuoti daug ramiau. Aišku, ne visi turi tokių ryšių, tačiau esame nedidelė šalis ir šį bei tą pasitikrinti tikrai galime“, – pasakoja senjoras.
Ko linki jaunimui
Visi pašnekovai jaunesnėms kartoms visų pirma pataria neišleisti visų taip sunkiai uždirbamų pinigų. O jau turimas santaupas jie pataria kuo anksčiau pradėti bent jau saugoti nuo infliacijos, nes tiesiog gulėdami sąskaitose, senjorų teigimu, net ir šiais laikais pinigai „ištirpsta kaip ledas“.
„Kadaise dalis gamyklų darbuotojų turėjo galimybę įsigyti butus už kelis tūkstančius rublių – baisu pagalvoti, kokia tų rublių vertė būtų dabar, tačiau patys butai išliko ir stipriai išbrango. Net ir paskutiniais dešimtmečiais, jau gyvendami stabilioje ekonominėje ir finansinėje sistemoje, vis vien matome, kad tiesiog santaupose laikomi pinigai greitai nuvertėja. Ko šiandien verti, pvz., prieš dešimtmetį gauti 50 tūkst. Eur už parduotus tėvų namus ar žemes kaimuose? Todėl pinigais būtina kažką daryti: domėtis ir investuoti. Investavimas visada turi rizikos, bet ją juk galime pasverti ir valdyti“, – sako Laima.
Panašiai svarsto ir Rimantas, kurio teigimu, bet koks investavimas turi rizikų, tačiau infliacijos grėsmė jam vis tiek atrodo pavojingesnė.
„Visada turiu tam tikrų abejonių savo pinigus patikėdamas kitiems. Tarkime, bankai šiandien laikomi saugiais, bet jei kyla karas, tai kas tuomet? Bet kokia individuali žmogaus veikla ar verslas taip pat yra rizika, tačiau dažniausiai tai yra vis tiek geriau negu nedaryti nieko. Todėl visiems linkiu daryti, kurti ir dirbti, o uždirbtus pinigus taip pat įdarbinti. Vieniems turbūt užteks tik sumažinto infliacijos poveikio, kiti ieškos kuo didesnių grąžų, bet apskritai pasitikėti ir pradėti kažką su pinigais daryti būtina kuo anksčiau“, – tvirtina Rimantas.
O Gediminas jaunosioms kartoms pirmiausia linki „atsistoti ant kojų“ – rasti stabilią ir džiuginančią veiklą, leidžiančią patenkinti būtinuosius poreikius ir bent šiek tiek atsidėti ateičiai. Būtent galvojimas apie ateitį ir yra didžiausias jo patarimas.
„Jei gyvenčiau per naują, nusistatyčiau aiškius pagrindinius tikslus: šeima, namai ir pan. Jei dar nepakanka namams, tikrai verta dar kurį laiką panešioti senus batus ar pavažinėti tuo pačiu automobiliu. Be abejo, su laisvais pinigais būtina kažką daryti, tačiau palaipsniui: neieškant greitų būdų pralobti, pasitariant su išmanančiais, atsargiai. Sėkmė myli kantriuosius. Na o jau pasirūpinus savimi, didžiausia prasmė yra padėti savo vaikams ir anūkams, tik svarbu, kad ir jie gyvenime stengtųsi, kabintųsi ir, paprastai kalbant, „neuliavotų“, – komentuoja Gediminas.
Sutelktinio finansavimo platformoje „Röntgen“ vyresnių nei 60 metų investuotojų yra net 11 proc. nuo visų, turinčių aktyvias investicijas.