Pensijų fondai: jei atsiimsite, tai bent neskubėkite iškart
Rasa Beiniūtė, „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė
Skirtingos apklausos ir prognozės rodo, kad galimybe per du ateinančius metus atsiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas pasinaudos iki 60 proc. gyventojų. Nors pagunda iškart gauti nemažą sumą yra milžiniška, poros metų kantrybė žmonėms gali uždirbti dar bent tūkstantį eurų.
Jau nuo sausio visi norintys antros pakopos pensijų fondų dalyviai turės du metus atsiimti juose sukauptas lėšas, iš jų atėmus valstybės paskatinimus. Šiuo tekstu nenoriu įtikinėti dar dvejojančių ar perkalbėti jau apsisprendusių, juolab kad ligšiolinėje sistemoje gyventojams labiausiai trūko galimybės spręsti patiems.
Tačiau geri pensijų fondų rezultatai ir galimybė savo naudai „įdarbinti“ valstybės skatinamąsias lėšas verčia atkreipti dėmesį į patrauklų dalinį kompromisą – lėšų atsiėmimą ne iškart, o pačioje „galimybių lango“ pabaigoje. Tai ypač aktualu, jei dar gerai nežinote, ką norite veikti su atsiimtais pinigais, nes vien jų laikymas tiesiog „kojinėje“ vėl išaugusios infliacijos kontekste yra itin nenaudingas.
Paskaičiuokime. Vardan paprastumo ir nenutolstant nuo realių vidurkių, imkime šiandien fonde sukauptą 5 tūkst. Eur sumą, iš kurios apie 1,5 tūkst. Eur sudaro Sodros įmokos ir valstybės paskatinimai, t.y. pinigai, kurių gyventojai negaus į sąskaitą.
Pateikęs paraišką pinigus atsiimti kitų metų pradžioje, antrą metų ketvirtį gyventojas gaus 3,5 tūkst. Eur, nes valstybės paskatinimai virs Sodros taškais. Tačiau paprašius pinigų paskutinėmis 2027-ųjų dienomis, įmokų nesustabdęs vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus net konservatyviais vertinimais (imant 5 proc. metinę fondų grąžą) tuomet bus sukaupęs jau apie 8000 Eur, iš kurių valstybė tuomet susigrąžins apie 2400. Vis dėlto į sąskaitą gaunamos lėšos po dviejų metų siektų jau nebe 3500, o net 5600 Eur.
Žinoma, šiuo atveju reikia įvertinti, kad žmogui ir toliau bus „nuskaičiuojami“ 3 proc. nuo atlyginimo. Tačiau nepabėgti pirmosiomis 2026-ųjų dienomis verta vien todėl, kad apskritai pensijų fondų grąža yra tikrai solidi: Lietuvos banko duomenimis, apie 9 proc. kasmet per paskutinį penkmetį, tačiau jau tik nepilnus 5 proc. per paskutinius 12 mėnesių. Vis dėlto įmokų nesustabdęs žmogus kas mėnesį gauna ir šiemet 31 Eur siekiantį valstybės paskatinimą, kurio investicinis prieaugis gyventojui vis tiek liks.
Šis efektas, tik mažesne apimtimi, galioja net ir tuo atveju, jei gyventojas yra sustabdęs naujų įmokų mokėjimą, tačiau jo lėšos toliau investuojamos pensijų fonde. Jame žmogui pelną uždirba ne tik asmeninės lėšos, bet ir valstybės paskatinimai. Tačiau atsiimant lėšas, valstybei reikės „grąžinti“ tik pačius jos pinigus, bet ne uždarbį iš jų. Paprastai kalbant, atsiimant pinigus už dviejų metų, šiam laikotarpiui galime nemokamai įdarbinti valstybės pinigus ir gauti visą jų atneštą uždarbį.
Tad grįžtant prie minėto 5000 Eur pensijų fonde atvejo, nebemokant naujų įmokų, 2027-ųjų pabaigoje galėtume tikėtis 5500 Eur, valstybei grąžinti 1500 Eur ir likti su 4 tūkst. Eur „kišenėje“.
Be abejo, tokie skaičiavimai neįvertina finansų rinkos krizės tikimybės, galinčios uždarbį gerokai sumažinti ar net lemti nuostolius. Bet kartu naudojuosi konservatyviu 5 proc. metiniu uždarbiu – rinkoms atrodant stipriai, metinė grąža galėtų būti ir dviženklė, o tai aptariamus skaičius stipriai padidintų. Vienaip ar kitaip, finansiškai sąmoningiems žmonėms, neturintiems kritinių išlaidų ateinančių metų pradžioje, tiesiog verta pasinaudoti uždarbiu iš „nemokamų“ valstybės pinigų.
Tiesa, svarbu aptarti ir tikėtiną infliaciją, kurią greičiausiai sukurs atsiimtus pinigus leisti pradėję vartotojai. 2021 m. leidus pensijų fondų lėšas atsiimti estams, šalies analitikai skaičiavo, kad išaugęs vartojimas prie infliacijos pridėjo iki 2 proc. Deja, tikrąjį Estijos vaizdą ir galimybes palyginti tuo laikotarpiu užmaskavo visame pasaulyje ryškus pandeminio pirkimo bumas, o netrukus – karo ir žaliavų krizės efektai.
Galima neabejoti, kad gyventojams grįžę pinigai atsispindės ir Lietuvos infliacijoje. Labai tikėtina, kad dauguma gyventojų pinigus norės atsiimti iškart, o išaugęs vartojimas ir jo atspindžiai infliacijoje išryškės jau pirmaisiais 2026-ųjų ketvirčiais.
Vis dėlto pensijų reformos efektą jau įvertinęs Lietuvos bankas kitiems metams prognozuoja 3,2 proc., o 2027 m. – nuosaikesnę 2,3% infliaciją. Tad net ir dirbtinai kiek spartesnį kainų augimą kantriesiems vis vien su kaupu atsvers pensijų fondų uždarbis. Juolab kad 2027-ųjų pabaigoje ar 2028-ųjų pradžioje tikriausiai jau jausime vartojimo bumo „pagirias“, o mūsų vėliau atsiimti pinigai pardavėjams taps gerokai įdomesni.
Kaip investavimo paslaugas teikiančios bendrovės atstovė tarsi turėčiau sakyti: „atsiimkite pinigus iškart ir bėkit pas mus“. Tačiau vėlyvo pinigų atsiėmimo nauda yra tokia ryški, kad skatinti žmones skubėti būtų tiesiog nesąžininga. Galiausiai, atsiėmus pinigus 2027-ųjų pabaigoje, gyventojai „pas mus“ galės ateiti su pastebimai didesne suma nei jau už pusmečio. O galbūt tik su puse tos sumos – juk noras pasimėgauti savo uždirbtais ir fonduose užaugusiais pinigais yra žmogiškas ir suprantamas.
Pensijų fondai: jei atsiimsite, tai bent neskubėkite iškart
Rasa Beiniūtė, „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė
Skirtingos apklausos ir prognozės rodo, kad galimybe per du ateinančius metus atsiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas pasinaudos iki 60 proc. gyventojų. Nors pagunda iškart gauti nemažą sumą yra milžiniška, poros metų kantrybė žmonėms gali uždirbti dar bent tūkstantį eurų.
Jau nuo sausio visi norintys antros pakopos pensijų fondų dalyviai turės du metus atsiimti juose sukauptas lėšas, iš jų atėmus valstybės paskatinimus. Šiuo tekstu nenoriu įtikinėti dar dvejojančių ar perkalbėti jau apsisprendusių, juolab kad ligšiolinėje sistemoje gyventojams labiausiai trūko galimybės spręsti patiems.
Tačiau geri pensijų fondų rezultatai ir galimybė savo naudai „įdarbinti“ valstybės skatinamąsias lėšas verčia atkreipti dėmesį į patrauklų dalinį kompromisą – lėšų atsiėmimą ne iškart, o pačioje „galimybių lango“ pabaigoje. Tai ypač aktualu, jei dar gerai nežinote, ką norite veikti su atsiimtais pinigais, nes vien jų laikymas tiesiog „kojinėje“ vėl išaugusios infliacijos kontekste yra itin nenaudingas.
Paskaičiuokime. Vardan paprastumo ir nenutolstant nuo realių vidurkių, imkime šiandien fonde sukauptą 5 tūkst. Eur sumą, iš kurios apie 1,5 tūkst. Eur sudaro Sodros įmokos ir valstybės paskatinimai, t.y. pinigai, kurių gyventojai negaus į sąskaitą.
Pateikęs paraišką pinigus atsiimti kitų metų pradžioje, antrą metų ketvirtį gyventojas gaus 3,5 tūkst. Eur, nes valstybės paskatinimai virs Sodros taškais. Tačiau paprašius pinigų paskutinėmis 2027-ųjų dienomis, įmokų nesustabdęs vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus net konservatyviais vertinimais (imant 5 proc. metinę fondų grąžą) tuomet bus sukaupęs jau apie 8000 Eur, iš kurių valstybė tuomet susigrąžins apie 2400. Vis dėlto į sąskaitą gaunamos lėšos po dviejų metų siektų jau nebe 3500, o net 5600 Eur.
Žinoma, šiuo atveju reikia įvertinti, kad žmogui ir toliau bus „nuskaičiuojami“ 3 proc. nuo atlyginimo. Tačiau nepabėgti pirmosiomis 2026-ųjų dienomis verta vien todėl, kad apskritai pensijų fondų grąža yra tikrai solidi: Lietuvos banko duomenimis, apie 9 proc. kasmet per paskutinį penkmetį, tačiau jau tik nepilnus 5 proc. per paskutinius 12 mėnesių. Vis dėlto įmokų nesustabdęs žmogus kas mėnesį gauna ir šiemet 31 Eur siekiantį valstybės paskatinimą, kurio investicinis prieaugis gyventojui vis tiek liks.
Šis efektas, tik mažesne apimtimi, galioja net ir tuo atveju, jei gyventojas yra sustabdęs naujų įmokų mokėjimą, tačiau jo lėšos toliau investuojamos pensijų fonde. Jame žmogui pelną uždirba ne tik asmeninės lėšos, bet ir valstybės paskatinimai. Tačiau atsiimant lėšas, valstybei reikės „grąžinti“ tik pačius jos pinigus, bet ne uždarbį iš jų. Paprastai kalbant, atsiimant pinigus už dviejų metų, šiam laikotarpiui galime nemokamai įdarbinti valstybės pinigus ir gauti visą jų atneštą uždarbį.
Tad grįžtant prie minėto 5000 Eur pensijų fonde atvejo, nebemokant naujų įmokų, 2027-ųjų pabaigoje galėtume tikėtis 5500 Eur, valstybei grąžinti 1500 Eur ir likti su 4 tūkst. Eur „kišenėje“.
Be abejo, tokie skaičiavimai neįvertina finansų rinkos krizės tikimybės, galinčios uždarbį gerokai sumažinti ar net lemti nuostolius. Bet kartu naudojuosi konservatyviu 5 proc. metiniu uždarbiu – rinkoms atrodant stipriai, metinė grąža galėtų būti ir dviženklė, o tai aptariamus skaičius stipriai padidintų. Vienaip ar kitaip, finansiškai sąmoningiems žmonėms, neturintiems kritinių išlaidų ateinančių metų pradžioje, tiesiog verta pasinaudoti uždarbiu iš „nemokamų“ valstybės pinigų.
Tiesa, svarbu aptarti ir tikėtiną infliaciją, kurią greičiausiai sukurs atsiimtus pinigus leisti pradėję vartotojai. 2021 m. leidus pensijų fondų lėšas atsiimti estams, šalies analitikai skaičiavo, kad išaugęs vartojimas prie infliacijos pridėjo iki 2 proc. Deja, tikrąjį Estijos vaizdą ir galimybes palyginti tuo laikotarpiu užmaskavo visame pasaulyje ryškus pandeminio pirkimo bumas, o netrukus – karo ir žaliavų krizės efektai.
Galima neabejoti, kad gyventojams grįžę pinigai atsispindės ir Lietuvos infliacijoje. Labai tikėtina, kad dauguma gyventojų pinigus norės atsiimti iškart, o išaugęs vartojimas ir jo atspindžiai infliacijoje išryškės jau pirmaisiais 2026-ųjų ketvirčiais.
Vis dėlto pensijų reformos efektą jau įvertinęs Lietuvos bankas kitiems metams prognozuoja 3,2 proc., o 2027 m. – nuosaikesnę 2,3% infliaciją. Tad net ir dirbtinai kiek spartesnį kainų augimą kantriesiems vis vien su kaupu atsvers pensijų fondų uždarbis. Juolab kad 2027-ųjų pabaigoje ar 2028-ųjų pradžioje tikriausiai jau jausime vartojimo bumo „pagirias“, o mūsų vėliau atsiimti pinigai pardavėjams taps gerokai įdomesni.
Kaip investavimo paslaugas teikiančios bendrovės atstovė tarsi turėčiau sakyti: „atsiimkite pinigus iškart ir bėkit pas mus“. Tačiau vėlyvo pinigų atsiėmimo nauda yra tokia ryški, kad skatinti žmones skubėti būtų tiesiog nesąžininga. Galiausiai, atsiėmus pinigus 2027-ųjų pabaigoje, gyventojai „pas mus“ galės ateiti su pastebimai didesne suma nei jau už pusmečio. O galbūt tik su puse tos sumos – juk noras pasimėgauti savo uždirbtais ir fonduose užaugusiais pinigais yra žmogiškas ir suprantamas.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.