Sutelktinis NT finansavimas: kokios sumos yra investuojamos?
Jau keletą metų Lietuvoje veikiantis sutelktinis nekilnojamojo turto (NT) finansavimas tampa vis populiaresniu investicijų pritraukimo būdu. Statistika rodo, kad investuojančių skaičius taip pat auga.
Investicijos – nuo 1 000 iki 500 000 eurų
M. Stankevičius prisimena, kad vos pradėjus veiklą ir pritraukiant lėšas pirmam „Röntgen“ platformoje paskelbtam projektui, didžiausia vienos investicijos suma siekė 50 tūkst. eurų.
„Tuomet rinkome 300 tūkst. eurų projektui Vilniaus senamiestyje ir po 50 tūkst. investavo 2 asmenys. Kiti investavo po 30, 25, 22 tūkst. ir mažiau. Minimalią sumą tada investavo nedaugelis“, – pasakoja M. Stankevičius. Po kurio laiko „Röntgen“ ėmėsi rinkti didesnę sumą – 500 tūkst. eurų. Tą kartą didžiausia vieno asmenis skirta investicija siekė jau 100 tūkst. eurų, o ją skyrusių investuotojų buvo 2.
Praėjusį lapkritį daugiabučių kompleksas „Birštono vilos“ iš investuotojų „Röntgen“ platformoje surinko įspūdingą 1,5 mln. eurų sumą. „Pirmu „Birštono vilų“ finansavimo etapu iš viso buvo surinka 1 569 000 eurų. Iš jų net 500 tūkst. investavo viena licencijuota turto valdymo įmonė. Kitos investicijos atėjo iš privačių asmenų. Vienas jų investavo 160 tūkst. eurų, dar du įnešė po 100 tūkst., o likusią 671 tūkst. eurų sumą surinkome iš smulkesnių investuotojų“, – dėsto M. Stankevičius. Jo teigimu, antruoju „Birštono vilų“ sutelktinio finansavimo etapu, kuris prasidėjo vasario 3 d., iš viso planuojama surinkti dar beveik 1 mln. eurų.
„Pirmoji investicija šiam projektui, siekianti 500 tūkst. eurų, jau įkrito. Ji atkeliavo vėl iš institucinio investuotojo – privataus fondo. Likusius 431 tūkst. eurų planuojame pritraukti iš smulkesnių investuotojų. Tikėtina, kad jų bus apie 80“, – nurodė M. Stankevičius.
Auga investuojančiųjų skaičius
M. Stankevičiaus teigimu, žiūrint į visus anksčiau platformoje skelbtus projektus, kuriems buvo renkamos investicijos, galima aiškiai pamatyti investuotojų skaičiaus didėjimo tendenciją ir institucinių investuotojų suinteresuotumo augimą.
„Kai rinkome pirmojo mūsų platformoje paskelbto projekto investicijas, tuomet iš viso investavo 31 asmuo. 10 iš jų sunešė 80 proc. rinktos sumos. Vėlesniame projekte investuotojų skaičius šoktelėjo iki 45, o, pavyzdžiui, po metų, praeitą rudenį, sėkmingai finansuotas projektas sulaukė 93 investuotojų“, – nurodo M. Stankevičius ir pridūria, kad investuojančių asmenų skaičiaus didėjimą galima sieti su institucinių investuotojų įsitraukimu, kurie ėmė pasitikėti platformos darbu.
„Asmenų, investavusių minimalią 1 000 eurų sumą, daugėja, tad auga ir jų sunešama investicijų suma. Pastarajame projekte taip buvo surinkta beveik 30 tūkst. eurų. Tai rodo, kad įsidrąsina ir mažiau patyrę, pradedantys investuotojai, kurie iš pradžių tik stebėjo stambesnių, labiau patyrusių investuotojų elgesį, o dabar vis drąsiau investuoja ir patys, mat jaučiasi saugiau tai darydami petys petin su dideliais žaidėjais“, – pabrėžia M. Stankevičius ir pridūria, kad „Röntgen“ investuotojų ar investavimu sutelktinio NT finansavimo projektuose besidominčių žmonių bendruomenę sudaro jau beveik 3 000 žmonių bei institucijų.
Jo teigimu, šiandien stambūs investuotojai suneša apie 60–70% platformoje surenkamų investicijų. Ateityje, „Röntgen“ vadovo manymu, svarstyklės turėtų nusvirti į kitą pusę ir svarbesnis vaidmuo atiteks ir smulkiems investuotojams.
„Kol Lietuvoje dar tik formuojasi investavimo kultūra, smulkių investuotojų yra per mažai. Net ir pažiūrėję į bendrą mūsų šalies sutelktinio NT finansavimo platformų apyvartą, gausime gana kuklų rezultatą. Tad, nors savo šiandienos augimą daugiausia siejame su dideliais ir reikliais instituciniais investuotojais, lygiagrečiai skiriame daug laiko ir smulkiųjų investuotojų švietimui. Pastarieji, tikime, ilgainiui gali tapti svarbiu finansų rinkos dalyviu, kuris investuos kartu su ilgamečiais rinkos profesionalais“, – akcentuoja M. Stankevičius.
Sutelktinis NT finansavimas: kokios sumos yra investuojamos?
Jau keletą metų Lietuvoje veikiantis sutelktinis nekilnojamojo turto (NT) finansavimas tampa vis populiaresniu investicijų pritraukimo būdu. Statistika rodo, kad investuojančių skaičius taip pat auga.
Investicijos – nuo 1 000 iki 500 000 eurų
M. Stankevičius prisimena, kad vos pradėjus veiklą ir pritraukiant lėšas pirmam „Röntgen“ platformoje paskelbtam projektui, didžiausia vienos investicijos suma siekė 50 tūkst. eurų.
„Tuomet rinkome 300 tūkst. eurų projektui Vilniaus senamiestyje ir po 50 tūkst. investavo 2 asmenys. Kiti investavo po 30, 25, 22 tūkst. ir mažiau. Minimalią sumą tada investavo nedaugelis“, – pasakoja M. Stankevičius. Po kurio laiko „Röntgen“ ėmėsi rinkti didesnę sumą – 500 tūkst. eurų. Tą kartą didžiausia vieno asmenis skirta investicija siekė jau 100 tūkst. eurų, o ją skyrusių investuotojų buvo 2.
Praėjusį lapkritį daugiabučių kompleksas „Birštono vilos“ iš investuotojų „Röntgen“ platformoje surinko įspūdingą 1,5 mln. eurų sumą. „Pirmu „Birštono vilų“ finansavimo etapu iš viso buvo surinka 1 569 000 eurų. Iš jų net 500 tūkst. investavo viena licencijuota turto valdymo įmonė. Kitos investicijos atėjo iš privačių asmenų. Vienas jų investavo 160 tūkst. eurų, dar du įnešė po 100 tūkst., o likusią 671 tūkst. eurų sumą surinkome iš smulkesnių investuotojų“, – dėsto M. Stankevičius. Jo teigimu, antruoju „Birštono vilų“ sutelktinio finansavimo etapu, kuris prasidėjo vasario 3 d., iš viso planuojama surinkti dar beveik 1 mln. eurų.
„Pirmoji investicija šiam projektui, siekianti 500 tūkst. eurų, jau įkrito. Ji atkeliavo vėl iš institucinio investuotojo – privataus fondo. Likusius 431 tūkst. eurų planuojame pritraukti iš smulkesnių investuotojų. Tikėtina, kad jų bus apie 80“, – nurodė M. Stankevičius.
Auga investuojančiųjų skaičius
M. Stankevičiaus teigimu, žiūrint į visus anksčiau platformoje skelbtus projektus, kuriems buvo renkamos investicijos, galima aiškiai pamatyti investuotojų skaičiaus didėjimo tendenciją ir institucinių investuotojų suinteresuotumo augimą.
„Kai rinkome pirmojo mūsų platformoje paskelbto projekto investicijas, tuomet iš viso investavo 31 asmuo. 10 iš jų sunešė 80 proc. rinktos sumos. Vėlesniame projekte investuotojų skaičius šoktelėjo iki 45, o, pavyzdžiui, po metų, praeitą rudenį, sėkmingai finansuotas projektas sulaukė 93 investuotojų“, – nurodo M. Stankevičius ir pridūria, kad investuojančių asmenų skaičiaus didėjimą galima sieti su institucinių investuotojų įsitraukimu, kurie ėmė pasitikėti platformos darbu.
„Asmenų, investavusių minimalią 1 000 eurų sumą, daugėja, tad auga ir jų sunešama investicijų suma. Pastarajame projekte taip buvo surinkta beveik 30 tūkst. eurų. Tai rodo, kad įsidrąsina ir mažiau patyrę, pradedantys investuotojai, kurie iš pradžių tik stebėjo stambesnių, labiau patyrusių investuotojų elgesį, o dabar vis drąsiau investuoja ir patys, mat jaučiasi saugiau tai darydami petys petin su dideliais žaidėjais“, – pabrėžia M. Stankevičius ir pridūria, kad „Röntgen“ investuotojų ar investavimu sutelktinio NT finansavimo projektuose besidominčių žmonių bendruomenę sudaro jau beveik 3 000 žmonių bei institucijų.
Jo teigimu, šiandien stambūs investuotojai suneša apie 60–70% platformoje surenkamų investicijų. Ateityje, „Röntgen“ vadovo manymu, svarstyklės turėtų nusvirti į kitą pusę ir svarbesnis vaidmuo atiteks ir smulkiems investuotojams.
„Kol Lietuvoje dar tik formuojasi investavimo kultūra, smulkių investuotojų yra per mažai. Net ir pažiūrėję į bendrą mūsų šalies sutelktinio NT finansavimo platformų apyvartą, gausime gana kuklų rezultatą. Tad, nors savo šiandienos augimą daugiausia siejame su dideliais ir reikliais instituciniais investuotojais, lygiagrečiai skiriame daug laiko ir smulkiųjų investuotojų švietimui. Pastarieji, tikime, ilgainiui gali tapti svarbiu finansų rinkos dalyviu, kuris investuos kartu su ilgamečiais rinkos profesionalais“, – akcentuoja M. Stankevičius.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.