Greta Zarembienė. Kodėl verta investuoti net esant rekordinei infliacijai?
Kone 16 proc. balandį siekusi infliacija yra ne tik didžiausia Lietuvoje per kelis dešimtmečius, bet ir stipriai viršija 5–10 proc. vidutinę ilgalaikę investicinę grąžą akcijų, fondų ar NT rinkose. Šiandien vis dažniau girdime gyventojus, kurie tokiomis aplinkybėmis renkasi visai neinvestuoti arba ieško oportunistiškų, esamą infliaciją aplenkti neva žadančių investicinių priemonių. Vis dėlto šiandien, esant įtemptai situacijai rinkose, neprofesionaliems investuotojams patartina vengti kraštutinumų ir ieškoti būdų mažinti infliacijos poveikį formuojant atsakingo ilgalaikio investavimo įprotį.
Pastarojo meto infliacija – pasaulinis reiškinys, nulemtas tokių faktorių kaip pandemijos laikotarpiu sutrikusios tiekimo grandinės, po ribojimų vėl sparčiai atsiverianti ekonomika ar didėjančios energijos kainos. Pastaraisiais mėnesiais infliacijos augimą dar labiau sustiprino karas Ukrainoje bei jo įtaka metalų, grūdų ar daugybės kitų žaliavų tiekimui bei kainoms. Šiandieninės infliacijos nestandartiškumą iliustruoja vien tai, kad kainų pokytis Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, 2011–2020 m. laikotarpiu siekė 15,1 proc. Kitaip tariant, per paskutinius metus prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango daugiau nei per visą praėjusį dešimtmetį.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokio dydžio infliacija, kurią jaučiame šiandien, nėra ilgalaikis reiškinys, ką jau prognozuoja ir Lietuvos bankas. Ir nors daugeliui šie skaičiai atrodo šokiruojantys, taip gali atrodyti tik tuo atveju, jei esamą situaciją vertinsime iš itin trumpalaikės – vienadienės perspektyvos.
Prisiminus, kad prieš metus infliacija sudarė vos apie porą procentų, o pirmąją pandemijos vasarą nesiekė nė 1 proc., trijų paskutinių metų infliacijos vidurkis – apie 6 proc. – jau neatrodo toks gąsdinantis. Be to, Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje vidutinė ilgalaikė infliacija sudaro apie 1,5–3 proc. Todėl žiūrint iš penkių, dešimties ar daugiau metų perspektyvos, populiariausių investicinių priemonių grąža išlieka bent dukart didesnė už infliaciją. Galiausiai, dėl aukštos palyginamosios bazės jau kitąmet infliacija turėtų grįžti prie dukart žemesnių rodiklių. Tad savo santaupas siekiantys apsaugoti žmonės pirmiausiai turėtų nepanikuoti, priimti šiandienos infliaciją kaip neeilinį įvykį ir pabandyti į jį pažvelgti iš ilgalaikės perspektyvos.
Mažins infliacijos poveikį ir formuos prasmingą įprotį
Kadangi investavimas yra ilgalaikis procesas, daug objektyviau būtų vertinti ir ilgalaikę infliaciją bei jos santykį su ilgalaikiu investavimu, o ne vienų neeilinių metų rodiklį.
Natūralu, kad nors akcijos, fondai, nekilnojamasis turtas ar su NT susijusios priemonės ir šiandien neaplenks momentinės infliacijos, tačiau tikrai padės investuotojams ją minimizuoti. O ilguoju laikotarpiu šių instrumentų sukuriama vidutinė 5–10 proc. grąža pranoks vidutinę keleto metų infliaciją.
Investuotojams svarbu suvokti, kad bet koks investavimas visais laikais yra susijęs su vienomis ar kitomis rizikomis, galinčiomis lemti įšaldytus ar apskritai prarastus pinigus. Dar svarbiau tai, kad investicinės rizikos daugeliu atvejų yra proporcingos siūlomai grąžai. Vis dėlto, dabartinė infliacija gerokai pranoksta reikšmę, kurią rinkos standartiškai laiko adekvačia rizikos ir grąžos aspektu. Todėl laikiną 16 proc. infliaciją žadančių aplenkti investicinių priemonių paieška laikytina rizikingu kraštutinumu. Itin atidūs visais laikais turi būti neprofesionalūs investuotojai – pastaraisiais mėnesiais nerimo signalai ryškūs akcijų bei fondų rinkose, nors jos ilguoju laikotarpiu ir yra laikomos tvariomis.
Vis dėlto pats rizikingiausias scenarijus šiandien yra apskritai neinvestuoti, t.y. laikyti santaupas grynųjų pinigų pavidalu. Ir nors visais laikais būtų atsakinga dalį santaupų laikyti grynaisiais, tačiau šiandienos akivaizdoje pasirinkimas visiškai neinvestuoti sparčiai mažina gyventojų perkamąją galią.
Tad kodėl šiandien verta investuoti į laiko patikrintus ir trumpuoju laikotarpiu infliacijos nepranokstančius instrumentus?
Visų pirma – akivaizdžiai minimizuosite rekordinės infliacijos efektą. Tik svarbu ieškoti ne oportunistiškų, o solidžias apsaugos priemones siūlančių investicinių instrumentų, taip pat laiko patikrintų profesionalų valdomų priemonių ar bent patarimų. Jau šiandien pastebime, kad neprofesionalūs investuotojai vis mažiau rizikuoja srityse, kurių neišmano.
Visais laikais investavimas yra ilgalaikis kapitalo apsaugos ir auginimo procesas, kurio realus teigiamas efektas kasmet vis labiau stiprėja investuojant nuolat ir reinvestuojant gautą uždarbį. Tad itin svarbu yra įpročio formavimas, jei dar neinvestuojate, arba teisingo įpročio tąsa, jei tai jau darote. Juk infliacija, priklausomai nuo laikotarpio, gali būti ir maža, ir didelė, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje orientuodamiesi į, pavyzdžiui, 8 proc. vidutinę metinę grąžą, ne tik pasivysite, bet ir stipriai aplenksite infliaciją.
Galiausiai, jei jau investuojate arba svarstote apie tai, nepamirškite diversifikacijos – bene svarbiausio visų laikų patarimo, aktualaus tiek rekordinės infliacijos, tiek defliacijos sąlygomis. Visada įvertinkite riziką ir pritaikomas apsaugos priemones bei išskaidykite sumą investuodami į skirtingus įrankius ar turto klases. Investavimas neišvengiamai yra susijęs su didesnėmis ar mažesnėmis rizikomis, todėl išskaidytos investicijos padės subalansuoti investicinį portfelį.
Greta Zarembienė. Kodėl verta investuoti net esant rekordinei infliacijai?
Kone 16 proc. balandį siekusi infliacija yra ne tik didžiausia Lietuvoje per kelis dešimtmečius, bet ir stipriai viršija 5–10 proc. vidutinę ilgalaikę investicinę grąžą akcijų, fondų ar NT rinkose. Šiandien vis dažniau girdime gyventojus, kurie tokiomis aplinkybėmis renkasi visai neinvestuoti arba ieško oportunistiškų, esamą infliaciją aplenkti neva žadančių investicinių priemonių. Vis dėlto šiandien, esant įtemptai situacijai rinkose, neprofesionaliems investuotojams patartina vengti kraštutinumų ir ieškoti būdų mažinti infliacijos poveikį formuojant atsakingo ilgalaikio investavimo įprotį.
Pastarojo meto infliacija – pasaulinis reiškinys, nulemtas tokių faktorių kaip pandemijos laikotarpiu sutrikusios tiekimo grandinės, po ribojimų vėl sparčiai atsiverianti ekonomika ar didėjančios energijos kainos. Pastaraisiais mėnesiais infliacijos augimą dar labiau sustiprino karas Ukrainoje bei jo įtaka metalų, grūdų ar daugybės kitų žaliavų tiekimui bei kainoms. Šiandieninės infliacijos nestandartiškumą iliustruoja vien tai, kad kainų pokytis Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, 2011–2020 m. laikotarpiu siekė 15,1 proc. Kitaip tariant, per paskutinius metus prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango daugiau nei per visą praėjusį dešimtmetį.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokio dydžio infliacija, kurią jaučiame šiandien, nėra ilgalaikis reiškinys, ką jau prognozuoja ir Lietuvos bankas. Ir nors daugeliui šie skaičiai atrodo šokiruojantys, taip gali atrodyti tik tuo atveju, jei esamą situaciją vertinsime iš itin trumpalaikės – vienadienės perspektyvos.
Prisiminus, kad prieš metus infliacija sudarė vos apie porą procentų, o pirmąją pandemijos vasarą nesiekė nė 1 proc., trijų paskutinių metų infliacijos vidurkis – apie 6 proc. – jau neatrodo toks gąsdinantis. Be to, Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje vidutinė ilgalaikė infliacija sudaro apie 1,5–3 proc. Todėl žiūrint iš penkių, dešimties ar daugiau metų perspektyvos, populiariausių investicinių priemonių grąža išlieka bent dukart didesnė už infliaciją. Galiausiai, dėl aukštos palyginamosios bazės jau kitąmet infliacija turėtų grįžti prie dukart žemesnių rodiklių. Tad savo santaupas siekiantys apsaugoti žmonės pirmiausiai turėtų nepanikuoti, priimti šiandienos infliaciją kaip neeilinį įvykį ir pabandyti į jį pažvelgti iš ilgalaikės perspektyvos.
Mažins infliacijos poveikį ir formuos prasmingą įprotį
Kadangi investavimas yra ilgalaikis procesas, daug objektyviau būtų vertinti ir ilgalaikę infliaciją bei jos santykį su ilgalaikiu investavimu, o ne vienų neeilinių metų rodiklį.
Natūralu, kad nors akcijos, fondai, nekilnojamasis turtas ar su NT susijusios priemonės ir šiandien neaplenks momentinės infliacijos, tačiau tikrai padės investuotojams ją minimizuoti. O ilguoju laikotarpiu šių instrumentų sukuriama vidutinė 5–10 proc. grąža pranoks vidutinę keleto metų infliaciją.
Investuotojams svarbu suvokti, kad bet koks investavimas visais laikais yra susijęs su vienomis ar kitomis rizikomis, galinčiomis lemti įšaldytus ar apskritai prarastus pinigus. Dar svarbiau tai, kad investicinės rizikos daugeliu atvejų yra proporcingos siūlomai grąžai. Vis dėlto, dabartinė infliacija gerokai pranoksta reikšmę, kurią rinkos standartiškai laiko adekvačia rizikos ir grąžos aspektu. Todėl laikiną 16 proc. infliaciją žadančių aplenkti investicinių priemonių paieška laikytina rizikingu kraštutinumu. Itin atidūs visais laikais turi būti neprofesionalūs investuotojai – pastaraisiais mėnesiais nerimo signalai ryškūs akcijų bei fondų rinkose, nors jos ilguoju laikotarpiu ir yra laikomos tvariomis.
Vis dėlto pats rizikingiausias scenarijus šiandien yra apskritai neinvestuoti, t.y. laikyti santaupas grynųjų pinigų pavidalu. Ir nors visais laikais būtų atsakinga dalį santaupų laikyti grynaisiais, tačiau šiandienos akivaizdoje pasirinkimas visiškai neinvestuoti sparčiai mažina gyventojų perkamąją galią.
Tad kodėl šiandien verta investuoti į laiko patikrintus ir trumpuoju laikotarpiu infliacijos nepranokstančius instrumentus?
Visų pirma – akivaizdžiai minimizuosite rekordinės infliacijos efektą. Tik svarbu ieškoti ne oportunistiškų, o solidžias apsaugos priemones siūlančių investicinių instrumentų, taip pat laiko patikrintų profesionalų valdomų priemonių ar bent patarimų. Jau šiandien pastebime, kad neprofesionalūs investuotojai vis mažiau rizikuoja srityse, kurių neišmano.
Visais laikais investavimas yra ilgalaikis kapitalo apsaugos ir auginimo procesas, kurio realus teigiamas efektas kasmet vis labiau stiprėja investuojant nuolat ir reinvestuojant gautą uždarbį. Tad itin svarbu yra įpročio formavimas, jei dar neinvestuojate, arba teisingo įpročio tąsa, jei tai jau darote. Juk infliacija, priklausomai nuo laikotarpio, gali būti ir maža, ir didelė, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje orientuodamiesi į, pavyzdžiui, 8 proc. vidutinę metinę grąžą, ne tik pasivysite, bet ir stipriai aplenksite infliaciją.
Galiausiai, jei jau investuojate arba svarstote apie tai, nepamirškite diversifikacijos – bene svarbiausio visų laikų patarimo, aktualaus tiek rekordinės infliacijos, tiek defliacijos sąlygomis. Visada įvertinkite riziką ir pritaikomas apsaugos priemones bei išskaidykite sumą investuodami į skirtingus įrankius ar turto klases. Investavimas neišvengiamai yra susijęs su didesnėmis ar mažesnėmis rizikomis, todėl išskaidytos investicijos padės subalansuoti investicinį portfelį.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.