Dar neinvestuojančius, bet apie tai svarstančius žmones dažnai lydi nerimas – ar pakaks žinių, ar ir kiek realiai uždirbsiu, ar mano pinigai nedings? Sutelktinio finansavimo platforma „Röntgen“ pasiteiravo savo investuotojų bendruomenės, kokios mintys juos lydėjo prieš pradedant, kokie mitai pasiteisino ir kokie žlugo.

Metų pradžioje „Röntgen“ kartu su KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutu atliko anoniminę platformos investuotojų apklausą. Viena įdomiausių šio tyrimo išvadų buvo tai, kad platformos dar nebandę investuotojai patraukliausiomis investicijomis laiko NT pirkimą ir akcijas. Bet tarp „Röntgen“ jau aktyviai besinaudojančių respondentų sutelktinis NT finansavimas tampa vienvaldžiu lyderiu, pagal patrauklumą stipriai pranokstančiu NT pirkimą, akcijas, fondus, tarpusavio skolinimą, ETF, indėlius ir kitas investicines priemones. 

Tokie rezultatai „Röntgen“ komandą paskatino savo investuotojų tiesiogiai pasiteirauti apie investavimo motyvus, taip pat žlugusius ir pasiteisinusius įsitikinimus. 

Vieną įdomiausių sugriuvusių mitų papasakojo vadovaujamą, bet samdomą darbą dirbanti Aušra Tartilienė. Ji teigia ilgą laiką galvojusi, kad gyvenime tereikia siekti daugiau uždirbti ir būtent tai užtikrins finansinę gerovę. Tačiau vienu metu moteris suprato, jos pajamų rūšis yra labiausiai apmokestinta ir teoriškai gali bet kada nutrūkti. 

„Šitaip prisiverčiau suvokti, kad sukaupto ir kaupiamo turto pagrindu turiu susikurti pasyvias pajamas, kurios bent dalimi pakeistų ar papildytų aktyvias. Pasidariau paprastą skaičiuoklę, išsikėliau pasyvių pajamų tikslus ir pradėjau judėti. Žinoma, buvo baimės prarasti lėšas, neteisingai pasirinkti investavimo įrankius ar sumas. Bet dabar atrodo paradoksalu tai, kad anksčiau visai nebijojau turimų lėšų nuvertėjimo“, – sako A. Tartilienė. 

Ji teigia anksčiau nebent laikiusi indėlius, o NT ji niekad nelaikė patrauklia investicija dėl netenkinančio nuomos pelningumo. Pradėjusi aktyviau investuoti, A. Tartilienė išbandė tarpusavio skolinimo platformas, dividendines įmonių akcijas ir obligacijas. Vėliau tarpusavio skolinimo platformas pakeitė sutelktinis NT finansavimas, portfelį dar papildė informuotiems investuotojams skirtas fondas, ETF ir kiti investiciniai fondai. Ilgainiui investuotoja teigia įgijusi daugiau sisteminio požiūrio, finansinės drausmės, pradėjo aktyviau domėtis su investavimu susijusiomis knygomis, seminarais, bendruomenėmis – visa tai po žingsnį mažino nerimą ir augino pasitikėjimą savo sprendimais. 

„Per savo investavimo kelionę suvokiau kelias svarbias tiesas. Visų pirma, niekam labiau nerūpi tavo pinigai už tave patį, todėl visus patarimus galima girdėti, bet atsirinkti ir pasirinkti, mokytis, galvoti ir veikti galiausiai teks pačiam. Taip pat, supratau, kad niekada negalima rizikuoti pagrindine suma – uždarbį prarasti galima, bet tik ne investiciją. Be to, dvigubai už paskolą brangesnis įkeistas turtas yra geriausia investicijos apsauga. Galiausiai – godumą reikia valdyti negailestingai, baimę – išmintingai, o po žingsnį į priekį reikia eiti kasdien, be išimties, be su malonumu“, – dėsto investuotoja. 

Kalbėdama apie sutelktinį NT finansavimą, ji teigia labiau mėgstanti stambius ir likvidžius projektus – šie faktoriai A. Tartilienei yra svarbiau už grąžos dydį. Pačias platformas ji mėgsta kaip patogų įrankį pradedantiesiems ir norintiems išbandyti investavimą nuo smulkių sumų. O kalbant apie konkrečią platformą ji rekomenduoja atkreipti dėmesį į operatoriaus skaidrumą, procesų valdymo profesionalumą bei atvirą ir savalaikę komunikaciją su investuotojais. 

O investuotojas ir verslininkas Vytautas Šyvys pirmąją savo investiciją atliko būdamas vos 18-os, dar prieš didžiąją 2008-2009 m. krizę. Didysis jo sugriuvęs mitas per keliolikos metų investavimo patirtį yra susijęs su skirtumais tarp investavimo ir spekuliavimo. 

„Pirmoji mano investicija buvo obligacijos su finansiniu svertu, o po savaitės bankrutavo „Lehman Brothers“ ir susprogo JAV finansų rinka. Atrodė, kad patekau į beprotnamį, bet šitaip apie investavimą greitai išmokau iš klaidų. Vėliau išbandžiau įvairių produktų: akcijų, ETF, valstybių obligacijų, privačią skolą, investicinį gyvybės draudimą, NT ir kt. Teko tiek nudegti dėl Graikijos obligacijų, tiek dar daugiau uždirbti iš naftos su tuo pačiu svertu. Tai buvo gyvenimas kalneliais, trūko stabilumo ir tai labai neramino. Galiausiai suvokiau, ką darau ne taip – pasirodo, egzistuoja esminis skirtumas tarp investavimo ir spekuliavimo“, – pasakoja V. Šyvys. 

Pasak jo, spekuliavimas yra bandymas uždirbti iš rinkų svyravimų, tačiau jį dažnai lydi emocijos ir šališkumai, pranokstantys racionalius skaičiavimus ir galiausiai lemiantys nuostolius. 

„Galiausiai suvokiau, kad tikras investuotojas gyvena nuobodylos gyvenimą ir priima būtent nuobodžius, tačiau didelę pridėtinę vertę ateityje nešančius sprendimus. Ne veltui W. Buffetas yra pasakęs, kad pirma taisyklė investuojant yra niekada neprarasti pinigų. Pasyvios pajamos galbūt negeneruoja kosminės grąžos, tačiau suteikia pakankamą laisvę ir saugumą save realizuoti. Jos generuoja papildomą kapitalą, kuris galbūt šiandien neatrodo labai reikšmingas, bet neskubant per 10-15 metų sukuria reikšmingą turto dalį. Viskas atsiremia į riziką ir jos premiją“, – komentuoja investuotojas. 

Nemanė, kad prieinama kiekvienam 

Be abejo, tarp „Röntgen“ investuotojų yra ne vien verslininkai ir vadovai. Štai moksleivis Justas Špakauskas yra bene jauniausias platformos investuotojas, tik šiemet sulaukęs 18 metų. Jis pasakoja investavimu susidomėjęs nuo 15-os, bet tuo metu buvo įsitikinęs, kad investuoti galima tik į akcijas ar tuo metu daug dėmesio gavusias kriptovaliutas. Dar žengdamas pilnametystės link jis domėjosi finansais ir sužinojo apie tokius instrumentus kaip ETF, obligacijos, tarpusavio skolinimas ar sutelktinis NT finansavimas. 

„Būdamas 15-os paklausiau tėvų, ką jie mano apie investavimą. Kaip ir daugelis, jie atsakė, kad tai skirta tik milijonieriams ar praktikuojantiems finansų srities ekspertams. Aš tuo jau tada nepatikėjau ir buvau tikras, kad tereikia smalsumo. Nuostabu, kad šiais laikais visa informacija apie investavimo priemones, diversifikavimą, rizikas, grąžas ir kt. yra pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu. Bet net ir pradėjęs domėtis buvau tikras, kad investavimas pasiteisina nebent per dešimtmečius, o geriausias pasirinkimas yra ilguoju laikotarpiu gerai atsiperkančios įmonių akcijos. Šis įsitikinimas griuvo atradus sutelktinį NT finansavimą su 6-12% grąža, vos 6-12 m. investavimo laikotarpiais ir smulkiam investuotojui patraukliomis mažomis sumomis nuo 100 Eur“, – komentuoja J. Špakauskas. 

Didelių sumų poreikio mitas griuvo ir samdomą darbą dirbančiam Vygantui Dumskiui. Ilgai delsęs ir dvejojęs, jis savo investavimo kelionę pradėjo su investiciniu gyvybės draudimu, o vėliau atrado ir sutelktinį NT finansavimą. 

„Tikrai nereikia didelių sumų, galima investuoti periodiškai, skiriant nedidelę sumą kas mėnesį. Nereikia būti ir finansų ekspertu – projektai išsamiai aprašyti, yra galimybė gilinti savo žinias ir patirtį. Toks investavimo būdas mane labai įtraukė, padėjo tapti taupesniu, tiksliau planuoti finansus ir išlaidas. Dabar prieš išleisdamas pinigus pagalvoju – ar man tikrai to reikia? Gal geriau skirti pinigus investicijai į NT projektus? Manau, kad investuodamas didinu savo finansų žinias ir jaučiuosi saugiau „išmaniai“ atsidėdamas pinigus ateičiai“, – sako V. Dumskis. 

Augo sumos ir keitėsi prioritetai 

Kai kurie kiti „Röntgen“ investuotojai savo patirtimi sutiko pasidalinti nebent anonimiškai. Pavyzdžiui, viena Vilniaus apskrities gyventoja pasakoja, kad patraukliausia investicija anksčiau laikė NT pirkimą, tačiau neturėjo tam reikalingos pinigų sumos. Atradusi sutelktinį finansavimą ji nerimavo dėl sudėtingo proceso, tačiau tikrovė pasirodė itin paprasta, o išbandžiusi platformą mažesnėmis sumomis ji nuosekliai jas didino ir net pagavo tam tikrą azartą laisvus pinigus skirti ne vartojimui, o investavimui. Galiausiai, moteris nerimavo dėl, jos nuomone, netrumpo 12 mėn. investicinio laikotarpio tuo atveju, jei skubiai prireiktų pinigų. Tačiau ilgainiui ji pastebėjo, kad investavus į daugelį projektų, paskolos sugrįžta nuolat visų metų eigoje, todėl prireikus lėšų ji gali tiesiog kartą nereinvestuoti. 

Kitas investuotojas vilnietis atskleidžia vienu metu suvokęs, kad neturi jokių santaupų ir juo labiau investicijų. Tai jį itin suneramino kilus karui, todėl vyras pradėjo domėtis ir nedidelėmis sumomis investuoti į įvairiausius produktus: akcijas, fondus, sutelktinį NT finansavimą ir kt. Dabar vilnietis džiaugiasi augančia patirtimi, žiniomis ir portfeliu, o labiausiai gailisi nepradėjęs investuoti anksčiau. 

Kalbant apie nerimą ir smulkias sumas, dar vienas investuotojas teigia, kad pirmais kartais būdavo neramu priimti ir dėl 100 Eur investicijos, tačiau ilgainiui investuojamos sumos išaugo 10-20 kartų. Jis suvokia, kad rizikos išlieka bet kokiose investicijose, tačiau savo portfelyje vyras jaučiasi „99% ramus“. 

Galiausiai, dar vienas anonimu norėjęs likti investuotojas pasakoja, kad anksčiau laisvas lėšas tiesiog išleisdavo vartojimui, tačiau ilgainiui priėmė sprendimą tvarkyti finansus atsakingiau ir labiau struktūruotai. Šitaip vyras pradėjo aktyviai domėtis finansais, atrado tokius instrumentus kaip sutelktinis finansavimas, tarpusavio skolinimas ir ETF, o kaip vieną iš portfelio diversifikavimo ir likvidumo priemonių jis naudoja ir indėlius, kurie pastaruoju metu siūlo nebe nulines palūkanas. 

Pasak „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, visos šios istorijos iliustruoja ir patvirtina patį svarbiausią investavimo patarimą: svarbiausia yra pradėti. 

„Sutelktinis NT finansavimas turi begalę privalumų pradedantiesiems: lengvą ir skaidrų procesą, mažas minimalias sumas, pirminį NT įkeitimą kaip apsaugą, neilgus terminus ir kas ketvirtį mokamas palūkanas. Tačiau vis vien siūlome investuotojams diversifikuoti – per skirtingus projektus, geografiją, platformas, investicines priemones. Svarbiausia, kad investavimu besidomintis žmogus tiesiog žengtų pirmuosius praktinius žingsnius. Būtent tai suteiks didžiausios patirties, padės identifikuoti prioritetus, paskatins dar labiau domėtis. O tuomet bus daug lengviau priimti tolesnius ir kiekvienam pačius tinkamiausius sprendimus“, – tvirtina G. Zarembienė.