Kaip saugiai išlaukti recesiją ir apsaugoti savo lėšas nuo nuvertėjimo
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų finansinio turto nukreipta į akcijas, kurios nesiūlo grąžos garantijų ir neturi užstato. Todėl verta dalį savo investicijų skirti ir saugesnėms, užstatus turinčioms, investavimo priemonėms. Juo labiau, jog kai kurių tokių priemonių grąža šiuo metu prilygsta ilgalaikiam uždarbiui iš akcijų.
Lietuvos banko (LB) duomenimis 2022 m. pabaigoje Lietuvos gyventojai turėjo 66,5 mlrd. Eur finansinio turto, iš kurio didžiausia dalis teko ne biržinėms akcijoms – 24,6 mlrd. Eur. Į vertybinių popierių biržose kotiruojamas akcijas buvo investuota 1 mlrd. Eur, dar 421 mln. Eur investuota į akcijas per investicinius fondus, iš pensijų sistemoje šiuo metu sukaupto 5,8 mlrd. Eur irgi 70% tenka akcijoms. Tai gera investicija, tačiau neapibrėžtu laikotarpiu investuotojai, ypač smulkieji, ieško saugesnių, vienokius ar kitokius apsauginius mechanizmus turinčių investicijų. Svarbu išskaidyti savo portfelį tarp rizikingų ir mažiau rizikingų investicijų, turinčių apsaugos priemones. Investicijos į akcijas grąžos negarantuoja, galima patirti ir jų vertės kritimą.
Valstybių ir įmonių obligacijos
iena iš mažau rizikingų priemonių yra obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai (SVP). LB duomenimis 2022 m. pabaigoje Lietuvos namų ūkiai į skolos vertybinius popierius buvo investavę 0,5 mlrd. Eur. Obligacijas leidžia tiek valstybės, tiek įmonės. Investuotojas Algimantas Variakojis, pabrėžia, kad investuojant į valstybių obligacijas svarbu atkreipti dėmesį į jų reitingą, kuris nusako obligacijų patikimumą. Pavyzdžiui, „S&P Global Ratings“ reitingų agentūros aukščiausios klasės obligacijoms suteikiamas AAA reitingas. Lietuvai „S&P Global Ratings“ šiuo metu yra suteikusi A+ ilgalaikį reitingą (perspektyva neigiama), o nuo B reitingo obligacijos tampa spekuliacinės.
Kartais su savo kreditoriais neatsiskaito ir valstybės. Taip 1998 m. atsitiko Rusijoje, 2001 m. Argentinoje, o vienas iš naujausių tokių atvejų 2008 m pasitaikė Islandijoje. „S&P Global Ratings“ Islandijos reitingą tuomet per mėnesį nuo A- sumažino iki BBB. Jeigu valstybė neatsiskaito su kreditoriais, anot A. Variakojo, kreditoriai gali nukreipti savo išieškojimus į tos valstybės turtą užsienyje: nekilnojamąjį turtą (NT), sąskaitas, auksą.
Kartais už silpnesnių valstybių obligacijas laiduoja Tarptautinis valiutos fondas ar kita tarptautinė organizacija, tuomet obligacijų rizika ir tuo pačiu palūkanos yra mažesnės. Atvejai, kai valstybės bankrutuoja, pasitaiko retai. 2009 m. Graikijai, Italijai, Portugalijai pavyko išvengti bankroto, nes tai buvo euro zonos šalys.
Įmonės obligacijų reitingas negali būti didesnis už valstybės skolinimosi reitingą. Įmonių obligacijos gali būti su turto įkeitimu ir be jo.
„Jeigu projektas rizikingas, o užstato nėra, leidžiamos konvertuojamos obligacijos. Tuomet verslui nepasisekus skolos vertybiniai popieriai gali būti konvertuojami į įmonės akcijas“, – komentuoja A. Variakojis. Informacijos apie skolintojui suteikiamas garantijas reikia ieškoti obligacijų emisijų prospektuose. Anot A. Variakojo, Lietuvoje mažesnės įmonės šiuo metu skolinasi su 10–15% palūkanomis, o didesnės moka 5–8% metinių palūkanų.
Būsto nuoma ir indėliai
Šiuo metu indėlių palūkanos finansų įstaigose pakilo iki 3,75%. Indėliai iki 100.000 Eur yra apdrausti valstybės. Vadinasi, Lietuvoje padėtiems indėliams galioja minėtas A+ šalies reitingas. Jeigu suma didesnė kaip 100.000 Eur, ją galima skaidyti į kelis indėlius ir tokiu būdu užsitikrinti, kad jie bus apdrausti. 2022 m. pabaigoje namų ūkiai laikė 21,7 mlrd. Eur indėlių, nors jų palūkanos neviršija infliacijos.
Savarankiškai investuojant į būsto nuomą užstatu tampa pats būstas. „Inreal“ grupės duomenimis grąža iš būsto nuomos prieš pajamų mokesčius Vilniuje 2023 m. pirmąjį ketvirtį svyravo nuo 4% (2 kambarių butas iki 1940 m. pastatytuose namuose Senamiestyje) ir 6,5% (1 kambario butas miegamajame rajone). Ši grąža neapima pajamų dėl vertės padidėjimo.
„Kuo saugesnė investicija, tuo mažesnė grąža. Šis dėsnis atsispindi ir investicijose į būstą, – pažymi Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas. – Geriau vertę išlaiko didesnis būstas Vilniaus senamiestyje, tačiau jo nuomos atsiperkamumas yra mažesnis. Didesnę grąžą turi senos (sovietinės) statybos būstas, tačiau jo vertės svyravimo ir likvidumo rizikos yra didesnė.“
Investuojant į būstą svarbu įvertini blogiausią scenarijų, kai būstas nuperkamas kainų kreivės viršūnėje (pavyzdžiui, 2008 m. pirmoje pusėje), o vėliau jo vertė susitraukia. Anot „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo, ekonomikai vystantis įprastu ritmu galima tikėtis, kad būsto vertė Lietuvoje augs kartu su infliacija ar net kiek sparčiau, jeigu išliks palankios demografinės tendencijos.
Investicinės per fondus
Investuojant per fondus rizika ir užtikrinimo priemonės priklauso nuo pačio fondo investicijų krypčių. Lietuvos namų ūkiai į fondus 2022 m. pabaigoje buvo investavę 1,2 mlrd. Eur (be pensijų fondų). Anot A. Variakojo, fondai paprastai vadovaudamiesi savo vidaus taisyklėmis investuoja į daugelį objektų, tokiu būdu išskaido savo ir tuo pačiu investuotojo riziką.
„Renkantis fondus verta atkreipti dėmesį, ar fondai yra uždari ir iš jų pasitraukti galima bus tik po nustatyto laikotarpio, ar pinigus galima pasiimti bet kada“, – pataria investuotojas.
Sutelktinis finansavimas
LB duomenimis 2022 m. gruodžio 31 d. aktyviai veikė 11 sutelktinio finansavimo platformų, per jas 2022 m. buvo finansuota 2.718 projektų – 80% daugiau nei 2021 m., o finansuota suma išaugo nuo 114 mln. Eur iki 161 mln. Eur. Greta Zarembienė, sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė, pažymi, kad sutelktinis NT finansavimas, kitaip nei dalis kitų populiarių investavimo priemonių, turi aiškų apsaugos mechanizmą – pirminį, už paskolą 30–40% didesnės vertės NT įkeitimą investuotojų naudai.
Nemokumo atveju kreditoriai įgyja teisę realizuoti įkeistą objektą: išvystytą ar vystomą projektą, sklypus ar kitą nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu „Röntgen“ platformoje siūloma grąža 7–11% yra lygi ilgalaikei grąžai iš akcijų, o investicijos į akcijas neturi jokių garantijų.
„Nors konkrečiu metu realizuojant turtą galima susidurti su ekonominio fono iššūkiais, didelis vertės rezervas tinkamai įvertinus turtą sukuria prielaidas įkeistą objektą realizuoti net su patrauklia nuolaida, o gautų lėšų vis tiek turėtų pakakti paskolai grąžinti ir palūkanoms su delspinigiais išmokėti“, – apie investicijų per platformą garantijas pasakoja G. Zarembienė. Investuojant per „Röntgen” tam tikrais atvejais siūlomos papildomos apsaugos priemonės – laidavimas, įmonių akcijų įkeitimas ar pan.
„Galimybė prarasti savo lėšas sutelktiniame NT finansavime su įkeitimu yra daugiau hipotetinė. Reali sutelktinio NT finansavimo rizika yra paskolos vėlavimas ar dalies pinigų praradimas, tačiau pastarieji atvejai yra itin reti ir nulemti netinkamo projekto vertinimo“, – pažymi G. Zarembienė.
Pasak jos, dėl pakilusio EURIBOR, platformos tapo itin konkurencingomis lyginant su bankais, fondais ar kitomis kredito įstaigomis. Tai į platformas leidžia pritraukti vis kokybiškesnių projektų ir stambesnių vystytojų. Šiandien sutelktinis finansavimas jau yra vertinamas kaip pajėgi, brandi ir nuspėjama finansavimo alternatyva, kuri leidžia verslui efektyviai skolintis, o investuotojams turint tvarias apsaugines priemones prisidėti prie NT projektų, kurie anksčiau buvo prieinami nebent siauram profesionalų ratui.
Papildomi saugikliai
Dar prieš dabartinius neramumus rinkose „Röntgen” taikytos projektų atrankos praktikos lėmė, kad platforma yra viena iš nedaugelių sutelktinio finansavimo operatorių, kuri neturi nė vieno vėluojančio projekto. Tačiau naujos aplinkybės lėmė papildomų saugiklių poreikį vertinant investuotojams siūlomus NT projektus: tiek naują statybą, tiek refinansavimo atvejus.
„Dar atidžiau vertiname tokius faktorius kaip vystytojo patirtis, verslo planas, pinigų srautai, projekto vieta, objekto likvidumas ir paklausa rinkoje, įkeičiamo turto vertė, išankstiniai pardavimai, statybų sąnaudų ir pardavimo kainų rizikos“, – pabrėžia G. Zarembienė.
Nors rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo lėtesnė, joje, anot G. Zarembienės, yra ir labai patrauklių investicinių galimybių. Pavyzdžiui, galutinėje statybų stadijoje esantys ar jau užbaigti projektai, kurie didesnę sąnaudų dalį patyrė prieš pastarojo meto infliacijos ir žaliavų krizę. Taip pat tokiu laikotarpiu įdomūs išskirtiniai, į krizėms atsparesnius pirkėjus orientuoti, premium segmentui skirti projektai. Susidomėjimas prabangaus turto objektais paprastai yra stabilus, rinkos svyravimai jiems įtakos beveik nedaro.
„Rinkos tikisi bazinių palūkanų mažinimo jau kitąmet, todėl į kelių metų perspektyvą orientuotas, patyrusio vystytojo plėtojamas NT projektas irgi gali būti tvari investicija“, – atkreipia dėmesį G. Zarembienė.
Aktyvumas išlieka didelis
Platformose šiuo metu jaučiamas didelis aktyvumas – investuotojai noriai siekia apsaugoti savo lėšas nuo infliacijos. Pavyzdžiui, Rontgen platformoje vien per nepilną gegužės mėnesį investuotojai NT projektų finansavimui sutelkė jau 7 mln. Eur – dar prieš keletą metų tokį rezultatą platforma pasiekdavo per pusmetį.
„Viena iš didelio aktyvumo priežasčių – galimybė investuoti į projektus su solidžiu užstatu ir užsitikrinti stabilią fiksuotą grąžą. Paprastai kalbant, platformose įkeistą turtą nesėkmės atveju galima realizuoti su keliasdešimties procentų nuolaida, ko vis vien pakaktų visiems įsipareigojimams padengti. Patrauklioje vietoje esantis turtas tokiomis sąlygomis tikrai rastų pirkėją net ir lėtesnėje rinkoje“, – pažymi ryšių su investuotojais vadovė.
Kiek didesnę grąžą už sutelktinį finansavimą gali pasiūlyti privatus skolinimas. Šiuo atveju investuotojui pačiam reikia įvertinti esamą užstatą ir visas rizikas, taip pat ir tai, kad fiziniai asmenys recesijos metu gali būti labiau pažeidžiami nei verslai.
Saugumo ir grąžos santykis
„Sutelktinis NT finansavimas siūlo patrauklų rizikos ir grąžos santykį. Bet ir tokiu atveju investuotojai turėtų patys susipažinti su projektų informacija, platformą administruojančios įmonės praktikomis bei rezultatais, taip pat nepamiršti diversifikuoti savo portfelio“, – apibendrina G. Zarembienė.
Verta skirti dėmesio ir platformai, per kurią investuojama. Ji turėtų būti patikimu investiciniu partneriu, užtikrinančiu tiek kokybišką projektų atranką, tiek ir efektyvų paskolos administravimą. Taip pat, platforma turėtų rūpintis kuo išsamesnės informacijos pateikimu, kad investuotojai turėtų pakankamai duomenų užtikrintiems sprendimams priimti.
Kaip saugiai išlaukti recesiją ir apsaugoti savo lėšas nuo nuvertėjimo
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų finansinio turto nukreipta į akcijas, kurios nesiūlo grąžos garantijų ir neturi užstato. Todėl verta dalį savo investicijų skirti ir saugesnėms, užstatus turinčioms, investavimo priemonėms. Juo labiau, jog kai kurių tokių priemonių grąža šiuo metu prilygsta ilgalaikiam uždarbiui iš akcijų.
Lietuvos banko (LB) duomenimis 2022 m. pabaigoje Lietuvos gyventojai turėjo 66,5 mlrd. Eur finansinio turto, iš kurio didžiausia dalis teko ne biržinėms akcijoms – 24,6 mlrd. Eur. Į vertybinių popierių biržose kotiruojamas akcijas buvo investuota 1 mlrd. Eur, dar 421 mln. Eur investuota į akcijas per investicinius fondus, iš pensijų sistemoje šiuo metu sukaupto 5,8 mlrd. Eur irgi 70% tenka akcijoms. Tai gera investicija, tačiau neapibrėžtu laikotarpiu investuotojai, ypač smulkieji, ieško saugesnių, vienokius ar kitokius apsauginius mechanizmus turinčių investicijų. Svarbu išskaidyti savo portfelį tarp rizikingų ir mažiau rizikingų investicijų, turinčių apsaugos priemones. Investicijos į akcijas grąžos negarantuoja, galima patirti ir jų vertės kritimą.
Valstybių ir įmonių obligacijos
iena iš mažau rizikingų priemonių yra obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai (SVP). LB duomenimis 2022 m. pabaigoje Lietuvos namų ūkiai į skolos vertybinius popierius buvo investavę 0,5 mlrd. Eur. Obligacijas leidžia tiek valstybės, tiek įmonės. Investuotojas Algimantas Variakojis, pabrėžia, kad investuojant į valstybių obligacijas svarbu atkreipti dėmesį į jų reitingą, kuris nusako obligacijų patikimumą. Pavyzdžiui, „S&P Global Ratings“ reitingų agentūros aukščiausios klasės obligacijoms suteikiamas AAA reitingas. Lietuvai „S&P Global Ratings“ šiuo metu yra suteikusi A+ ilgalaikį reitingą (perspektyva neigiama), o nuo B reitingo obligacijos tampa spekuliacinės.
Kartais su savo kreditoriais neatsiskaito ir valstybės. Taip 1998 m. atsitiko Rusijoje, 2001 m. Argentinoje, o vienas iš naujausių tokių atvejų 2008 m pasitaikė Islandijoje. „S&P Global Ratings“ Islandijos reitingą tuomet per mėnesį nuo A- sumažino iki BBB. Jeigu valstybė neatsiskaito su kreditoriais, anot A. Variakojo, kreditoriai gali nukreipti savo išieškojimus į tos valstybės turtą užsienyje: nekilnojamąjį turtą (NT), sąskaitas, auksą.
Kartais už silpnesnių valstybių obligacijas laiduoja Tarptautinis valiutos fondas ar kita tarptautinė organizacija, tuomet obligacijų rizika ir tuo pačiu palūkanos yra mažesnės. Atvejai, kai valstybės bankrutuoja, pasitaiko retai. 2009 m. Graikijai, Italijai, Portugalijai pavyko išvengti bankroto, nes tai buvo euro zonos šalys.
Įmonės obligacijų reitingas negali būti didesnis už valstybės skolinimosi reitingą. Įmonių obligacijos gali būti su turto įkeitimu ir be jo.
„Jeigu projektas rizikingas, o užstato nėra, leidžiamos konvertuojamos obligacijos. Tuomet verslui nepasisekus skolos vertybiniai popieriai gali būti konvertuojami į įmonės akcijas“, – komentuoja A. Variakojis. Informacijos apie skolintojui suteikiamas garantijas reikia ieškoti obligacijų emisijų prospektuose. Anot A. Variakojo, Lietuvoje mažesnės įmonės šiuo metu skolinasi su 10–15% palūkanomis, o didesnės moka 5–8% metinių palūkanų.
Būsto nuoma ir indėliai
Šiuo metu indėlių palūkanos finansų įstaigose pakilo iki 3,75%. Indėliai iki 100.000 Eur yra apdrausti valstybės. Vadinasi, Lietuvoje padėtiems indėliams galioja minėtas A+ šalies reitingas. Jeigu suma didesnė kaip 100.000 Eur, ją galima skaidyti į kelis indėlius ir tokiu būdu užsitikrinti, kad jie bus apdrausti. 2022 m. pabaigoje namų ūkiai laikė 21,7 mlrd. Eur indėlių, nors jų palūkanos neviršija infliacijos.
Savarankiškai investuojant į būsto nuomą užstatu tampa pats būstas. „Inreal“ grupės duomenimis grąža iš būsto nuomos prieš pajamų mokesčius Vilniuje 2023 m. pirmąjį ketvirtį svyravo nuo 4% (2 kambarių butas iki 1940 m. pastatytuose namuose Senamiestyje) ir 6,5% (1 kambario butas miegamajame rajone). Ši grąža neapima pajamų dėl vertės padidėjimo.
„Kuo saugesnė investicija, tuo mažesnė grąža. Šis dėsnis atsispindi ir investicijose į būstą, – pažymi Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas. – Geriau vertę išlaiko didesnis būstas Vilniaus senamiestyje, tačiau jo nuomos atsiperkamumas yra mažesnis. Didesnę grąžą turi senos (sovietinės) statybos būstas, tačiau jo vertės svyravimo ir likvidumo rizikos yra didesnė.“
Investuojant į būstą svarbu įvertini blogiausią scenarijų, kai būstas nuperkamas kainų kreivės viršūnėje (pavyzdžiui, 2008 m. pirmoje pusėje), o vėliau jo vertė susitraukia. Anot „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo, ekonomikai vystantis įprastu ritmu galima tikėtis, kad būsto vertė Lietuvoje augs kartu su infliacija ar net kiek sparčiau, jeigu išliks palankios demografinės tendencijos.
Investicinės per fondus
Investuojant per fondus rizika ir užtikrinimo priemonės priklauso nuo pačio fondo investicijų krypčių. Lietuvos namų ūkiai į fondus 2022 m. pabaigoje buvo investavę 1,2 mlrd. Eur (be pensijų fondų). Anot A. Variakojo, fondai paprastai vadovaudamiesi savo vidaus taisyklėmis investuoja į daugelį objektų, tokiu būdu išskaido savo ir tuo pačiu investuotojo riziką.
„Renkantis fondus verta atkreipti dėmesį, ar fondai yra uždari ir iš jų pasitraukti galima bus tik po nustatyto laikotarpio, ar pinigus galima pasiimti bet kada“, – pataria investuotojas.
Sutelktinis finansavimas
LB duomenimis 2022 m. gruodžio 31 d. aktyviai veikė 11 sutelktinio finansavimo platformų, per jas 2022 m. buvo finansuota 2.718 projektų – 80% daugiau nei 2021 m., o finansuota suma išaugo nuo 114 mln. Eur iki 161 mln. Eur. Greta Zarembienė, sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė, pažymi, kad sutelktinis NT finansavimas, kitaip nei dalis kitų populiarių investavimo priemonių, turi aiškų apsaugos mechanizmą – pirminį, už paskolą 30–40% didesnės vertės NT įkeitimą investuotojų naudai.
Nemokumo atveju kreditoriai įgyja teisę realizuoti įkeistą objektą: išvystytą ar vystomą projektą, sklypus ar kitą nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu „Röntgen“ platformoje siūloma grąža 7–11% yra lygi ilgalaikei grąžai iš akcijų, o investicijos į akcijas neturi jokių garantijų.
„Nors konkrečiu metu realizuojant turtą galima susidurti su ekonominio fono iššūkiais, didelis vertės rezervas tinkamai įvertinus turtą sukuria prielaidas įkeistą objektą realizuoti net su patrauklia nuolaida, o gautų lėšų vis tiek turėtų pakakti paskolai grąžinti ir palūkanoms su delspinigiais išmokėti“, – apie investicijų per platformą garantijas pasakoja G. Zarembienė. Investuojant per „Röntgen” tam tikrais atvejais siūlomos papildomos apsaugos priemonės – laidavimas, įmonių akcijų įkeitimas ar pan.
„Galimybė prarasti savo lėšas sutelktiniame NT finansavime su įkeitimu yra daugiau hipotetinė. Reali sutelktinio NT finansavimo rizika yra paskolos vėlavimas ar dalies pinigų praradimas, tačiau pastarieji atvejai yra itin reti ir nulemti netinkamo projekto vertinimo“, – pažymi G. Zarembienė.
Pasak jos, dėl pakilusio EURIBOR, platformos tapo itin konkurencingomis lyginant su bankais, fondais ar kitomis kredito įstaigomis. Tai į platformas leidžia pritraukti vis kokybiškesnių projektų ir stambesnių vystytojų. Šiandien sutelktinis finansavimas jau yra vertinamas kaip pajėgi, brandi ir nuspėjama finansavimo alternatyva, kuri leidžia verslui efektyviai skolintis, o investuotojams turint tvarias apsaugines priemones prisidėti prie NT projektų, kurie anksčiau buvo prieinami nebent siauram profesionalų ratui.
Papildomi saugikliai
Dar prieš dabartinius neramumus rinkose „Röntgen” taikytos projektų atrankos praktikos lėmė, kad platforma yra viena iš nedaugelių sutelktinio finansavimo operatorių, kuri neturi nė vieno vėluojančio projekto. Tačiau naujos aplinkybės lėmė papildomų saugiklių poreikį vertinant investuotojams siūlomus NT projektus: tiek naują statybą, tiek refinansavimo atvejus.
„Dar atidžiau vertiname tokius faktorius kaip vystytojo patirtis, verslo planas, pinigų srautai, projekto vieta, objekto likvidumas ir paklausa rinkoje, įkeičiamo turto vertė, išankstiniai pardavimai, statybų sąnaudų ir pardavimo kainų rizikos“, – pabrėžia G. Zarembienė.
Nors rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo lėtesnė, joje, anot G. Zarembienės, yra ir labai patrauklių investicinių galimybių. Pavyzdžiui, galutinėje statybų stadijoje esantys ar jau užbaigti projektai, kurie didesnę sąnaudų dalį patyrė prieš pastarojo meto infliacijos ir žaliavų krizę. Taip pat tokiu laikotarpiu įdomūs išskirtiniai, į krizėms atsparesnius pirkėjus orientuoti, premium segmentui skirti projektai. Susidomėjimas prabangaus turto objektais paprastai yra stabilus, rinkos svyravimai jiems įtakos beveik nedaro.
„Rinkos tikisi bazinių palūkanų mažinimo jau kitąmet, todėl į kelių metų perspektyvą orientuotas, patyrusio vystytojo plėtojamas NT projektas irgi gali būti tvari investicija“, – atkreipia dėmesį G. Zarembienė.
Aktyvumas išlieka didelis
Platformose šiuo metu jaučiamas didelis aktyvumas – investuotojai noriai siekia apsaugoti savo lėšas nuo infliacijos. Pavyzdžiui, Rontgen platformoje vien per nepilną gegužės mėnesį investuotojai NT projektų finansavimui sutelkė jau 7 mln. Eur – dar prieš keletą metų tokį rezultatą platforma pasiekdavo per pusmetį.
„Viena iš didelio aktyvumo priežasčių – galimybė investuoti į projektus su solidžiu užstatu ir užsitikrinti stabilią fiksuotą grąžą. Paprastai kalbant, platformose įkeistą turtą nesėkmės atveju galima realizuoti su keliasdešimties procentų nuolaida, ko vis vien pakaktų visiems įsipareigojimams padengti. Patrauklioje vietoje esantis turtas tokiomis sąlygomis tikrai rastų pirkėją net ir lėtesnėje rinkoje“, – pažymi ryšių su investuotojais vadovė.
Kiek didesnę grąžą už sutelktinį finansavimą gali pasiūlyti privatus skolinimas. Šiuo atveju investuotojui pačiam reikia įvertinti esamą užstatą ir visas rizikas, taip pat ir tai, kad fiziniai asmenys recesijos metu gali būti labiau pažeidžiami nei verslai.
Saugumo ir grąžos santykis
„Sutelktinis NT finansavimas siūlo patrauklų rizikos ir grąžos santykį. Bet ir tokiu atveju investuotojai turėtų patys susipažinti su projektų informacija, platformą administruojančios įmonės praktikomis bei rezultatais, taip pat nepamiršti diversifikuoti savo portfelio“, – apibendrina G. Zarembienė.
Verta skirti dėmesio ir platformai, per kurią investuojama. Ji turėtų būti patikimu investiciniu partneriu, užtikrinančiu tiek kokybišką projektų atranką, tiek ir efektyvų paskolos administravimą. Taip pat, platforma turėtų rūpintis kuo išsamesnės informacijos pateikimu, kad investuotojai turėtų pakankamai duomenų užtikrintiems sprendimams priimti.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.