Kylantis EURIBOR augina sutelktinio finansavimo investuotojų apetitą
Auganti skolinimosi kaina smelkiasi ir į sutelktinį finansavimą. Rinkos dalyviai vieningai kalba apie tai, kad išaugęs EURIBOR verslus pavarė ieškoti alternatyvaus kredito. Kai kurios platformos gauna daugiau finansavimo prašymų, nei spėja finansuoti. Tačiau kartu auga ir investuotojų apetitas.
Brangstantis skolinimasis, bent jau kol kas, nesukėlė didelių siūbavimų tarp didžiosios dalies Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų. 2022 m. išlaikyta rinkos plėtra tęsėsi ir pirmąjį šių metų ketvirtį. VŽ kalbinti platformų valdytojai teigia pirmą ketvirtį sutelkę gerokai daugiau lėšų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Didžiausia rinkos dalyvė, NT projektams telkianti platforma „Profitus“ pirmąjį ketvirtį sutelkė 70% daugiau lėšų nei prieš metus (14,59 mln. Eur). Lietuvos banko duomenimis, ši platforma 2022 m. sudarė 25,57% visos rinkos.
Tame pačiame segmente veikiančios „Rontgen“ sutelkta suma per metus didėjo 33%, iki 6,54 mln. Eur.
Sutelktinio finansavimo verslui platformoje „Finbee Verslui“ buvo sutelkta beveik 2,2 karto daugiau lėšų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 6,28 mln. Eur.
Sutelktos sumos
Sutelktinio finansavimo plaftormose sutelktos sumos, 2023 m. I ketv., mln. Eur
Šaltinis: bendrovių duomenys, VŽ
„Gauname daug daugiau smulkaus ir vidutinio verslo užklausų dėl paskolų. Tai rodo augančią finansavimo paklausą“, – konstatuoja Tomas Mačiulaitis, „Finbee Verslui“ vadovas, ir prideda, kad paklausa gerokai viršija finansavimo pasiūlą.
Savo ruožtu „Heavy Finance“, investuotojus į žemės ūkio techniką telkianti platforma, per metus augo lėčiau – 6,65%, iki 4,33 mln. Eur.
Auga grąžos lūkesčiai
Didesnis EURIBOR reiškia brangstantį kreditavimą. Tai verslus skatina dažniau atsigręžti į alternatyvias finansavimo priemones, tarp jų – ir sutelktinį finansavimą, kurio skolinimo kainoje EURIBOR dedamosios nėra.
Ši tendencija, LB vertinimu, buvo būdinga ir visiems 2022 m. Reguliuotojas skaičiuoja, kad per praėjusius metus platformose buvo paskelbta 2.718 projektų, o tai yra 79,29% daugiau nei 2021 m. „Ši tendencija rodo, kad sutelktinis finansavimas tampa vis dažniau naudojama verslo finansavimo alternatyva“, – sutelktinio finansavimo platformų apžvalgoje teigia LB.
„Kadangi išaugo EURIBOR ir bankų maržos, vystytojams tapome daug konkurencingesni, todėl „Rontgen“ platformoje padaugėjo dėl finansavimo besikreipiančių bankinio tipo projektų“, – pasakoja Martynas Stankevičius, „Rontgen“ vadovas.
Jam pritaria ir kiti rinkos dalyviai. Jie pažymi, kad augantis EURIBOR tapo paskata vystytojams ieškoti alternatyvų. Tačiau brangesnis skolinimasis taip pat veikia investuotojų lūkesčius dėl grąžos.
Grąža sutelktinio finansavimo platformose
Investuotojams siūloma grąža sutelktinio finansavimo platformose 2023 m. I ketv.,%
Šaltinis: bendrovių duomenys, VŽ
Priklauso nuo EURIBOR
Investuotojų apetito augimas panašus visose platformose ir siekia 1–2 proc. punktus. „Kaip ir visose skolos rinkose, matome apie 2% didesnį grąžos lūkestį, palyginti su pačia praėjusių metų pradžia“, – sako M. Stankevičius.
„Faktas, kad kasmet auga palūkanos, tad ir lūkestis investuotojų yra šiek tiek didesnis. Jeigu kalbėtume apie stambesnius investuotojus, jų lūkestis yra išaugęs 1–2 proc. punktais palūkanų grąžai, smulkiųjų investuotojų taip pat. Šiuo metu vidutinė projekto grąža siekia apie 10%“, – konstatuoja Viktorija Čijunskytė, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė.
„Finbee Verslui“ vidutinės palūkanos šiemet siekia 14,06%, palyginti su 13,71% pernai.
Laimonas Noreika, UAB „Heavy Finance“ vadovas, teigia, kad vidutinė svertinė palūkanų norma pirmąjį ketvirtį platformoje pasiekė 13,27% ir buvo aukščiausia per kelerius platformos gyvavimo metus. Jis taip pat beda pirštu į augančią skolinimosi kainą, tačiau dėl rekordinio pajamingumo kalta ne tik ji.
„Tam turėjo įtakos EURIBOR tarpbankinių palūkanų normos kilimas, bet mūsų atveju reikšmingiausiai prisidėjo greitas augimas Lenkijoje. Ji buvo antra pagal suteiktų paskolų kiekį, iš karto po Lietuvos. Lenkijos smulkių ir vidutinio dydžio ūkių savininkai istoriškai moka aukštesnes palūkanas nei jų kolegos Lietuvoje, tai leidžia ir mums išlaikyti konkurencingumą su šiek tiek aukštesnėmis palūkanomis“, – teigia jis.
„Kalbant apie ateitį, manome, kad grąžos lūkestis atkartos EURIBOR tendencijas. Rinkose kalbama apie EURIBOR stabilizaciją arba net mažėjimą šių metų antrojoje pusėje arba kitų metų pradžioje“, – sako M. Stankevičius.
Likvidumo paieška
„Suprantame investuotojų nerimą nekilnojamojo turto rinkoje ir akcijų biržose, tačiau žemės ūkio sektoriaus dinamika kitokia“, – teigia L. Noreika.
Žemės ūkio sektoriaus „iššūkis pamaitinti pasaulį tampa vis sudėtingesnis“, todėl finansavimo reikšmės mažėjimo ateityje jis neįžvelgia ir pažymi, kad „daug kas priklausys nuo investuotojų apetito.“
Bendrovė tikisi pritraukti daugiau investuotojų – tikimasi, kad tempas pasieks 1.000 per mėnesį, palyginti su 600 per mėnesį šiemet. Be to, perspektyvą gali pagerinti ir instituciniai investuotojai.
„Jeigu pavyks užbaigti derybas ir naujas institucinis investuotojas pradės formuoti savo portfelį platformoje dar šiais metais, tai turės reikšmingos įtakos „Heavy Finance“ metiniams rezultatams“, – teigia L. Noreika.
„Finbee Verslui“, siekdama patenkinti smarkiai išaugusią kreditavimo paklausą, taip pat ieško investuotojų likvidumui užtikrinti. „Esame pažengusiose derybose su keliais užsienio fondais dėl tiesioginių investicijų mūsų platformoje ir tai taip pat prisidės prie likvidumo užtikrinimo“, – teigia T. Mačiulaitis. Platforma ketina prisitraukti lėšų išleisdama naują obligacijų emisiją, taip pat siekia pritraukti naujų investuotojų.
Sekasi ne visiems
Kalbėdamos apie prastėjančią portfelio kokybę, platformos daugiausia teigia nematančios pavojingai didelių pokyčių.
„Negalėčiau pasakyti, kad tai koks nors stulbinantis didėjimas, bet faktas – su mūsų didėjančiu portfeliu didėja ir vėluojančių paskolų skaičius“, – VŽ podkaste pasakoja V. Čijunskytė. Vadovė pažymi, kad nurašytų paskolų platformoje nėra „ir, tikėtina, nebus“, nes paskolos yra įkeičiamos nekilnojamuoju turtu.
„Tačiau vėluojančių ilgiau nei 90 dienų turime 4,9% nuo mūsų aktyvaus portfelio. Tai yra labai normalus rodiklis. Mūsų tikslas yra išlaikyti ne didesnį nei 6% vėluojančių paskolų procentą“, – sako ji.
„Rontgen“ teigia neturintys vėluojančių paskolų, o „Heavy Finance“ VŽ nurodo, kad jų prastesnių paskolų portfelis mažėja.
„Svarbų teigiamą postūmį davė gerokai sumažėję ūkininkų vėlavimai grąžinti paskolas, kurie investuotojams suteikė daugiau užtikrintumo“, – patikina L. Noreika.
„Finbee“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį į pareigingus besiskolinančiuosius. „Nors palūkanos auga, klientų mokėjimus gauname netgi punktualiau nei prieš metus ir tikėtina grynoji grąža siekia 12,2%“, – teigia T. Mačiulaitis.
Rinkos tendencijomis seka ne visos sutelktinio finansavimo platformos. Remiantis viešai prieinamais bendrovės pateikiamais duomenimis, „Estateguru“ platformoje įsipareigojimų nevykdymo koeficientas nuo esamų paskolų kovo pabaigoje siekė 34,1%, arba 100 mln. Eur. Bendrovės sutelktų paskolų kiekis kas mėnesį mažėja jau nuo spalio ir vasarį siekė 6,45 mln. Eur, palyginti su 15,05 mln. Eur spalį. „Estateguru“ faktinė grąža šiemet siekia 9,56%, palyginti su 8,62% pernai.
„2022 metų antrąjį pusmetį „Estateguru” buvo priimti ir įgyvendinti keli svarbūs sprendimai, peržiūrėjome mūsų plėtros strategiją ir prerogatyvas. Nors išliekame stiprūs Baltijos šalyse ir Suomijoje, planuotą plėtrą į naujas rinkas, pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę ir Ispaniją, atidėjome. Situaciją iš naujo vertinisme 2023 metų antrą pusmetį“, – VŽ atsiųstame komentare apie pastarojo ketvirčio rezultatus teigia Artūras Konusevičius, „Estateguru Lietuva“ vadovas.
Tarptautinė plėtra
Didesnės sutelktinio finansavimo platformos, regis, yra išaugusios Lietuvos rinką. Jau kurį laiką keliose užsienio rinkose veikianti „Heavy Finance“ teigia daugiausia naujų investuotojų pastarąjį ketvirtį sulaukusi iš Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos. Ji taip pat veikia Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje.
„Heavy Finance“ pasiruošusi plėtrai, – teigia L. Noreika. – Kovą bendrovė pritraukė 3 mln. Eur rizikos kapitalo investiciją, taigi esame finansiškai palankioje pozicijoje investuoti į klientų pritraukimą, stiprinti komandą ir netgi pradėti teikti paskolas dar vienoje Europos valstybėje.“
„Profitus“ vadovė VŽ minėjo, kad įmonė dar kartą užsimojo plėstis į naujas rinkas – ji jau veikia Latvijos rinkoje, taip pat turi numačiusi Estiją ir Ispaniją.
Baltijos šalimis neapsiriboja ir estų „Estateguru“.
Kylantis EURIBOR augina sutelktinio finansavimo investuotojų apetitą
Auganti skolinimosi kaina smelkiasi ir į sutelktinį finansavimą. Rinkos dalyviai vieningai kalba apie tai, kad išaugęs EURIBOR verslus pavarė ieškoti alternatyvaus kredito. Kai kurios platformos gauna daugiau finansavimo prašymų, nei spėja finansuoti. Tačiau kartu auga ir investuotojų apetitas.
Brangstantis skolinimasis, bent jau kol kas, nesukėlė didelių siūbavimų tarp didžiosios dalies Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų. 2022 m. išlaikyta rinkos plėtra tęsėsi ir pirmąjį šių metų ketvirtį. VŽ kalbinti platformų valdytojai teigia pirmą ketvirtį sutelkę gerokai daugiau lėšų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Didžiausia rinkos dalyvė, NT projektams telkianti platforma „Profitus“ pirmąjį ketvirtį sutelkė 70% daugiau lėšų nei prieš metus (14,59 mln. Eur). Lietuvos banko duomenimis, ši platforma 2022 m. sudarė 25,57% visos rinkos.
Tame pačiame segmente veikiančios „Rontgen“ sutelkta suma per metus didėjo 33%, iki 6,54 mln. Eur.
Sutelktinio finansavimo verslui platformoje „Finbee Verslui“ buvo sutelkta beveik 2,2 karto daugiau lėšų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 6,28 mln. Eur.
Sutelktos sumos
Sutelktinio finansavimo plaftormose sutelktos sumos, 2023 m. I ketv., mln. Eur
Šaltinis: bendrovių duomenys, VŽ
„Gauname daug daugiau smulkaus ir vidutinio verslo užklausų dėl paskolų. Tai rodo augančią finansavimo paklausą“, – konstatuoja Tomas Mačiulaitis, „Finbee Verslui“ vadovas, ir prideda, kad paklausa gerokai viršija finansavimo pasiūlą.
Savo ruožtu „Heavy Finance“, investuotojus į žemės ūkio techniką telkianti platforma, per metus augo lėčiau – 6,65%, iki 4,33 mln. Eur.
Auga grąžos lūkesčiai
Didesnis EURIBOR reiškia brangstantį kreditavimą. Tai verslus skatina dažniau atsigręžti į alternatyvias finansavimo priemones, tarp jų – ir sutelktinį finansavimą, kurio skolinimo kainoje EURIBOR dedamosios nėra.
Ši tendencija, LB vertinimu, buvo būdinga ir visiems 2022 m. Reguliuotojas skaičiuoja, kad per praėjusius metus platformose buvo paskelbta 2.718 projektų, o tai yra 79,29% daugiau nei 2021 m. „Ši tendencija rodo, kad sutelktinis finansavimas tampa vis dažniau naudojama verslo finansavimo alternatyva“, – sutelktinio finansavimo platformų apžvalgoje teigia LB.
„Kadangi išaugo EURIBOR ir bankų maržos, vystytojams tapome daug konkurencingesni, todėl „Rontgen“ platformoje padaugėjo dėl finansavimo besikreipiančių bankinio tipo projektų“, – pasakoja Martynas Stankevičius, „Rontgen“ vadovas.
Jam pritaria ir kiti rinkos dalyviai. Jie pažymi, kad augantis EURIBOR tapo paskata vystytojams ieškoti alternatyvų. Tačiau brangesnis skolinimasis taip pat veikia investuotojų lūkesčius dėl grąžos.
Grąža sutelktinio finansavimo platformose
Investuotojams siūloma grąža sutelktinio finansavimo platformose 2023 m. I ketv.,%
Šaltinis: bendrovių duomenys, VŽ
Priklauso nuo EURIBOR
Investuotojų apetito augimas panašus visose platformose ir siekia 1–2 proc. punktus. „Kaip ir visose skolos rinkose, matome apie 2% didesnį grąžos lūkestį, palyginti su pačia praėjusių metų pradžia“, – sako M. Stankevičius.
„Faktas, kad kasmet auga palūkanos, tad ir lūkestis investuotojų yra šiek tiek didesnis. Jeigu kalbėtume apie stambesnius investuotojus, jų lūkestis yra išaugęs 1–2 proc. punktais palūkanų grąžai, smulkiųjų investuotojų taip pat. Šiuo metu vidutinė projekto grąža siekia apie 10%“, – konstatuoja Viktorija Čijunskytė, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė.
„Finbee Verslui“ vidutinės palūkanos šiemet siekia 14,06%, palyginti su 13,71% pernai.
Laimonas Noreika, UAB „Heavy Finance“ vadovas, teigia, kad vidutinė svertinė palūkanų norma pirmąjį ketvirtį platformoje pasiekė 13,27% ir buvo aukščiausia per kelerius platformos gyvavimo metus. Jis taip pat beda pirštu į augančią skolinimosi kainą, tačiau dėl rekordinio pajamingumo kalta ne tik ji.
„Tam turėjo įtakos EURIBOR tarpbankinių palūkanų normos kilimas, bet mūsų atveju reikšmingiausiai prisidėjo greitas augimas Lenkijoje. Ji buvo antra pagal suteiktų paskolų kiekį, iš karto po Lietuvos. Lenkijos smulkių ir vidutinio dydžio ūkių savininkai istoriškai moka aukštesnes palūkanas nei jų kolegos Lietuvoje, tai leidžia ir mums išlaikyti konkurencingumą su šiek tiek aukštesnėmis palūkanomis“, – teigia jis.
„Kalbant apie ateitį, manome, kad grąžos lūkestis atkartos EURIBOR tendencijas. Rinkose kalbama apie EURIBOR stabilizaciją arba net mažėjimą šių metų antrojoje pusėje arba kitų metų pradžioje“, – sako M. Stankevičius.
Likvidumo paieška
„Suprantame investuotojų nerimą nekilnojamojo turto rinkoje ir akcijų biržose, tačiau žemės ūkio sektoriaus dinamika kitokia“, – teigia L. Noreika.
Žemės ūkio sektoriaus „iššūkis pamaitinti pasaulį tampa vis sudėtingesnis“, todėl finansavimo reikšmės mažėjimo ateityje jis neįžvelgia ir pažymi, kad „daug kas priklausys nuo investuotojų apetito.“
Bendrovė tikisi pritraukti daugiau investuotojų – tikimasi, kad tempas pasieks 1.000 per mėnesį, palyginti su 600 per mėnesį šiemet. Be to, perspektyvą gali pagerinti ir instituciniai investuotojai.
„Jeigu pavyks užbaigti derybas ir naujas institucinis investuotojas pradės formuoti savo portfelį platformoje dar šiais metais, tai turės reikšmingos įtakos „Heavy Finance“ metiniams rezultatams“, – teigia L. Noreika.
„Finbee Verslui“, siekdama patenkinti smarkiai išaugusią kreditavimo paklausą, taip pat ieško investuotojų likvidumui užtikrinti. „Esame pažengusiose derybose su keliais užsienio fondais dėl tiesioginių investicijų mūsų platformoje ir tai taip pat prisidės prie likvidumo užtikrinimo“, – teigia T. Mačiulaitis. Platforma ketina prisitraukti lėšų išleisdama naują obligacijų emisiją, taip pat siekia pritraukti naujų investuotojų.
Sekasi ne visiems
Kalbėdamos apie prastėjančią portfelio kokybę, platformos daugiausia teigia nematančios pavojingai didelių pokyčių.
„Negalėčiau pasakyti, kad tai koks nors stulbinantis didėjimas, bet faktas – su mūsų didėjančiu portfeliu didėja ir vėluojančių paskolų skaičius“, – VŽ podkaste pasakoja V. Čijunskytė. Vadovė pažymi, kad nurašytų paskolų platformoje nėra „ir, tikėtina, nebus“, nes paskolos yra įkeičiamos nekilnojamuoju turtu.
„Tačiau vėluojančių ilgiau nei 90 dienų turime 4,9% nuo mūsų aktyvaus portfelio. Tai yra labai normalus rodiklis. Mūsų tikslas yra išlaikyti ne didesnį nei 6% vėluojančių paskolų procentą“, – sako ji.
„Rontgen“ teigia neturintys vėluojančių paskolų, o „Heavy Finance“ VŽ nurodo, kad jų prastesnių paskolų portfelis mažėja.
„Svarbų teigiamą postūmį davė gerokai sumažėję ūkininkų vėlavimai grąžinti paskolas, kurie investuotojams suteikė daugiau užtikrintumo“, – patikina L. Noreika.
„Finbee“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį į pareigingus besiskolinančiuosius. „Nors palūkanos auga, klientų mokėjimus gauname netgi punktualiau nei prieš metus ir tikėtina grynoji grąža siekia 12,2%“, – teigia T. Mačiulaitis.
Rinkos tendencijomis seka ne visos sutelktinio finansavimo platformos. Remiantis viešai prieinamais bendrovės pateikiamais duomenimis, „Estateguru“ platformoje įsipareigojimų nevykdymo koeficientas nuo esamų paskolų kovo pabaigoje siekė 34,1%, arba 100 mln. Eur. Bendrovės sutelktų paskolų kiekis kas mėnesį mažėja jau nuo spalio ir vasarį siekė 6,45 mln. Eur, palyginti su 15,05 mln. Eur spalį. „Estateguru“ faktinė grąža šiemet siekia 9,56%, palyginti su 8,62% pernai.
„2022 metų antrąjį pusmetį „Estateguru” buvo priimti ir įgyvendinti keli svarbūs sprendimai, peržiūrėjome mūsų plėtros strategiją ir prerogatyvas. Nors išliekame stiprūs Baltijos šalyse ir Suomijoje, planuotą plėtrą į naujas rinkas, pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę ir Ispaniją, atidėjome. Situaciją iš naujo vertinisme 2023 metų antrą pusmetį“, – VŽ atsiųstame komentare apie pastarojo ketvirčio rezultatus teigia Artūras Konusevičius, „Estateguru Lietuva“ vadovas.
Tarptautinė plėtra
Didesnės sutelktinio finansavimo platformos, regis, yra išaugusios Lietuvos rinką. Jau kurį laiką keliose užsienio rinkose veikianti „Heavy Finance“ teigia daugiausia naujų investuotojų pastarąjį ketvirtį sulaukusi iš Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos. Ji taip pat veikia Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje.
„Heavy Finance“ pasiruošusi plėtrai, – teigia L. Noreika. – Kovą bendrovė pritraukė 3 mln. Eur rizikos kapitalo investiciją, taigi esame finansiškai palankioje pozicijoje investuoti į klientų pritraukimą, stiprinti komandą ir netgi pradėti teikti paskolas dar vienoje Europos valstybėje.“
„Profitus“ vadovė VŽ minėjo, kad įmonė dar kartą užsimojo plėstis į naujas rinkas – ji jau veikia Latvijos rinkoje, taip pat turi numačiusi Estiją ir Ispaniją.
Baltijos šalimis neapsiriboja ir estų „Estateguru“.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.