Kaip skaidyti riziką investuojant per sutelktinio finansavimo platformas
Savo investicijų portfelį svarbu diversifikuoti tarp skirtingų turto klasių bei pasinaudoti rizikos išskaidymo galimybėmis, kurias siūlo vienas ar kitas investicijų būdas. Šiame rašinyje aptarsime bendrus investicijų diversifikacijos principus ir tuos rizikos mažinimo būdus, kuriuos siūlo sutelktinio investavimo į nekilnojamąjį turtą platformos.
Investicijų portfelio diversifikavimas – tai rizikos valdymo metodas, kai į portfelį įtraukiama daug skirtingų turto klasių, kurios tarpusavyje yra nesusijusios arba kai vienos turto klasės nuostolius gali kompensuoti teigiamas rezultatas kitoje turto klasėje. Dėl šios priežasties į investicijų portfelį pravartu įtraukti ne tik akcijas ir obligacijas, bet ir tokias turto klases kaip nekilnojamas turtas (NT) ar auksas.
„Žmogus, kuris yra atsparus didesniems savo investicijų svyravimams, didesnę dalį lėšų gali nukreipti į akcijas ir rinktis indeksinius fondus (ETF), kur yra mažesni valdymo mokesčiai, – pažymi Martynas Kairys, tinklaraščio „Finansai paprastai“ įkūrėjas. – Vis dėlto kiekvienas investuotojas, nepriklausomai nuo savo tolerancijos rizikai, turėtų pagalvoti apie NT savo investicijų portfelyje.“
Jeigu asmuo investuoja į būstą nuomai, šiai sričiai teks skirti didelę lėšų sumą. Bet sutelktinio investavimo į NT platformos (SFP) suteikia galimybę į NT investuoti ir mažomis sumomis. Šios investicijos garantuojamos užstatu ir daugeliu atveju pasiūlys geresnę metinę grąžą, paprastesnį administravimą ir trumpesnius investicinius terminus.
Srautą generuojančios investicijos
Per SFP pritraukiamų investicijų apimtys augo ir 2023 m. pirmąjį pusmetį. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai augimas siekia 63%, iki 118 mln. Eur. Į NT projektus per SFP investuota suma augo lėčiau – 35%, iki 50 mln. Eur.
Investuojantys per SFP „Röntgen“ savo lėšas gali diversifikuoti rinkdamiesi skirtingose vystymo etapuose ir skirtingose vietovėse esančius projektus.
„Mūsų platforma siūlo investuoti į kokybiškus patyrusių vystytojų plėtojamus žemesnės rizikos projektus, taip pat yra galimybė investuoti į naujas turto klases – aviacijos aptarnavimo projektus ar obligacijas“, – pažymi Greta Zarembienė, „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė. Tai aktualu „Röntgen“ investuotojų bendruomenei, kurią sudaro tiek smulkieji bei pradedantieji, tiek ir profesionalai, platformoje valdantys ir 3–4 mln. Eur portfelius. Savo investicijas išskaidyti galima pasirinkus gyvenamosios ar komercinės paskirties objektus, dar tik pradėtus ar jau užbaigtus ir su statyba susijusių rizikų jau nebeturinčius projektus. Investuotojai renkasi pagal jiems priimtiną įkeičiamo turto baigtumą bei galimas statybų rizikas. Jau užbaigtas objektas yra gerokai likvidesnis už dar tik planuose esantį ar vos pradėtą vystyti projektą ir tai gali daryti įtaką investuotojų sprendimams.
G. Zarembienės teigimu, konservatyvesni investuotojai itin vertina jau pajamas generuojančius projektus. Tai gali būti tiek išnuomoti butai, kurie generuoja nuolatinį ir paskolai aptarnauti pakankamą lėšų srautą, tiek komercinės ar administracinės paskirties patalpos didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Kita vertus, neretai tokie objektai įkeičiami ne jų pačių plėtrai, o kitiems savininko verslo projektams NT ar kitose srityse. Tokius investicinius projektus paprasčiausia suvokti kaip verslo paskolą su įkeičiamu ir stabilias pajamas generuojančiu turtu.
Galima investuoti į paskolų krepšelį
„Reaguodami į investuotojų lūkesčius dėl mažesnės rizikos, investiciniuose projektuose jau kurį laiką taikome paskolos krepšelio principą, kuomet kelis ar daugiau to paties vystytojo NT projektų struktūruojame vienoje paskoloje. Šitaip investuotojai, atlikdami vieną investiciją, pinigus įdarbina į, pavyzdžiui, penkis to paties projekto savininko NT objektus ir plačiai diversifikuoja savo investiciją, – pažymi „Röntgen“ atstovė. – Jei vienas iš projektų susidurtų su laikinais sunkumais, tuomet paskola būtų aptarnaujama iš kitų krepšelyje esančių ir investuotojams įkeistų objektų.“
Svarbūs kriterijai
Aurimas Satkūnas, SFP „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas, pažymi, jog skaidant investicijų per NT sutelktinio finansavimo platformas rizikas svarbu atsižvelgti į investuotojo patirtį bei jo rizikos toleranciją. Svarbu įvertinti, kad kuri nors investicija gali vėluoti ir investuotų pinigų gali tekti palaukti ne 12 mėn., kaip buvo suplanuota, o kokiu pusmečiu ilgiau. Taip pat svarbu atsižvelgti, kokio dydžio sumos investuojamos ir kokiu periodiškumu planuojama investuoti.
„Pradedantiems investuotojams šias sumas geriau paskirstyti tarp didesnio skaičiaus projektų, – komentuoja A. Satkūnas. – Jeigu, pavyzdžiui, iš santaupų tokioms investicijoms skiriama 1.000 Eur, patartina šias lėšas padalinti bent keturiems projektams.“ Tokia taktika šiek tiek sumažins grąžą, nes „Profitus“ platformoje palūkanų suma priklauso ir nuo investuotos į projektą sumos. Šios žirklės gali būti, tarkime, tarp 9 iki 11%.
Anot „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovo, vienam žmogui 1.000 Eur nėra reikšminga suma, kitam – tai viso mėnesio pajamos. Todėl pirmasis turbūt investuos drąsiai visą 1.000 Eur sumą į vieną projektą, o kitas dalins ją į kelias smulkesnes dalis ir rinksis mažos rizikos, bet ir mažesnės grąžos projektus. Daug investuotojų į investicijas per sutelktinio finansavimo platformas žiūri kaip į taupymo būdą, kuriam per mėnesį skiria tam tikrą sumą – ar tai būtų 100 Eur, ar 1.500 Eur.
Lėšas apsaugo užstatas
„Jeigu portfelį auginate po 100 ar 200 Eur per mėnesį, tai investuojama suma savaime skyla į daugelį projektų, nes kartą per mėnesį pasirenkate vieną projektą ir į jį investuojate 100 ar 200 Eur“, – pažymi A. Satkūnas. Jeigu asmuo investuoja tik tuomet, kai tam gali skirti didesnę sumą, tuomet jis greičiausiai investuos į kelis labiausiai patikusius projektus. Kuo plačiau bus išskaidytos investicijos, tuo mažesnė bus rizika, tačiau paties projekto užbaigtumo laipsnis ar jo vieta, anot A. Satkūno, investuotojui didelės įtakos nedaro.
„Per mūsų platformą skolinamasi įvairiems projekto etapams – vieni skolinasi projekto pradžiai ir, pastatę tam tikrą dalį projekto, likusią sumą susirenka iš pardavimų avansų. Kiti gi, priešingai, skolinasi projekto užbaigimui, – pasakoja „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas. – Ir vienu, ir kitu atveju investuotojų lėšos yra apsaugotos, nes vystytojai įkeičia NT, kurio statyboms skolinasi, ir paskolos suma negali viršyti 70% tuometinės projekto vertės.“ Dar kiti vystytojai skolinasi visam projektui – jiems suma išmokama per kelis ar keliolika etapų. Investuotojas greičiausiai investuos į vieną kurį projekto etapą.
Projekto vieta ir reitingai
„Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas pažymi, kad projekto vieta labiau svarbi pačiai platformai, vertinant projekto rizikingumą ir priimant sprendimą, finansuoti jį ar ne.
„Kai jau mes projektą įvertinome ir priėmėme sprendimą, investuotojui dėl NT projekto vietos neverta sukti galvos, nes jis mato projekto rizikingumą – nuo A iki D reitingo – ir priima sprendimą, ar jam priimtinesni saugiausi, A reitingo projektai, ar aukštesnės vidutinės rizikos“, – aiškina A. Satkūnas.
Investuotojai gali rinktis tarp skirtingos rizikos projektų, skirtingų miestų ir šalių. Šiuo metu „Profitus“ siūlo investuoti į projektus esančius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ispanijoje. Taip pat galima rinktis tarp komercinių, būsto projektų. Kiekvieną mėnesį „Profitus“ investicijoms siūlo apie 45 projektų.
Nauja kryptis – aviacija
Per „Röntgen“ platformą galima investuoti ir į tokias su NT nesusijusias turto klases kaip aviacija (orlaivių dalių remonto ir pardavimo verslo projektai), taip pat verslo obligacijas, vėjo ir saulės energetikos projektus.
„Didžiausias „Röntgen“ išskirtinumas yra aviacijos srities projektai. Pernai buvo sėkmingai finansuotas ir jau užbaigtas orlaivių remonto ir priežiūros bendrovės UAB „Colibri Aero“ lėktuvų variklių remonto ir pardavimo projektas, o šį rugsėjį „Röntgen“ žengė dar vieną žingsnį aviacijos sektoriuje – investuotojams pristatė analogišką 0,8 mln. Eur vertės Švedijos orlaivių remonto ir priežiūros bendrovės „Advantage Aviation Services“ projektą“, – apie naujas galimybes kalba G. Zarembienė.
Anot jos, šiandien „Röntgen“ yra vienintelė platforma Europoje, kuri uždarą, konservatyvią, bet perspektyvią aviacijos rinką atveria smulkiam ar vidutiniam investuotojui.
„Plėsti veiklą aviacijos srityje mus skatina tokie faktoriai kaip investuotojų poreikis diversifikuoti portfelius, standartizuota tarptautinė aviacijos teisinė bazė bei šios industrijos imlumas kapitalui“, – pažymi „Röntgen“ atstovė. Aviacijos projektų finansavimo struktūra yra artima NT: projekto pradžioje reikalingas didelis kapitalas, bet jau galima įkeisti vertingą turtą. Tuomet lėšos naudojamos turto kokybei gerinti, o projekto pabaigoje iš pardavimų grįžta stambi suma.
Tokiuose projektuose investuotojų naudai pirmine hipoteka yra įkeičiami lėktuvų varikliai, važiuoklės ir kitos vertingos dalys – kilnojamas turtas, tačiau itin paklausus ir dėl to likvidus visame pasaulyje.
„Pats aviacijos sektorius sėkmingai atsigauna po pandemijos ir šiemet išlaiko augimą, nepaisant globalių ekonominių iššūkių“, – komentuoja G. Zarembienė. „Röntgen“ komanda prie aviacijos srities dirba ilgiau kaip pusantrų metų, o investicines galimybes pasiūlė tik įsitikinusi jų patikimumu ir užtikrinimo priemonių tvirtumu.
„Kitaip nei daugelis kitų platformų, siūlome NT projektus tik Lietuvoje. Nefinansuojame NT užsienyje, nes norint teikti kokybiškas paslaugas kitose rinkose, reikia itin gerai suprasti šalies teisinę bazę, kuri gerokai skiriasi nuo lietuviškosios“, – platformos pasirinkimus argumentuoja G. Zarembienė.
Klaidos bei rizikos
Paprašytas įvardinti investuotojų daromas klaidas, „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas pažymi, jog kartais investuotojai, neturėdami patirties, investuoja tik į vieną ar du projektus.
„Tai sunku vadinti klaida, jie tiesiog neįvertina rizikos, – komentuoja A. Satkūnas. – „Profitus“ platformoje vėluojančių projektų skaičius neviršija 6% ir jeigu projektas vėluoja, vystytojai neatsiskaito laiku, tai investuotojo lėšos gali jam grįžti ne po 12 mėn., kaip jis planavo investuodamas, o, tarkime, po 18 ar 24 mėnesių.“ Kai kuriems žmonėms lėšų atsiėmimo terminas yra svarbus, todėl ir reikia įvertinti, kokią riziką asmuo gali toleruoti. Anot A. Satkūno, iš vėluojančio projekto net galima uždirbti daugiau, nes prisideda papildomos palūkanos.
M. Kairys, tinklaraščio „Finansai paprastai“ įkūrėjas, pabrėžia, jog kuo didesnės projekto siūlomos palūkanos, tuo didesnė yra rizika. Jeigu projekto siūlomos palūkanos siekia 15% ir daugiau, atsiskaitymo vėlavimo rizika išauga. Anot jo, tai nereiškia, kad projektui su didesnėmis palūkanomis būtinai nepasieks. Rizika išauga dėl to, kad patrauklūs projektai greitai sulaukia lėšų ir jiems nereikia siūlyti aukštesnių palūkanų.
„Nors sutelktinio investavimo į NT platformos gyvuoja jau kurį laiką, jų dar neišbandė didelė krizė, kaip, pavyzdžiui, 2008 m., todėl sunku įvertinti, kokia dalis projektų tokiu atveju vėluotų, kada būtų sugrąžintos lėšos ir kokia būtų tokių investicijų grąža“, – atkreipia dėmesį M. Kairys.
Kaip skaidyti riziką investuojant per sutelktinio finansavimo platformas
Savo investicijų portfelį svarbu diversifikuoti tarp skirtingų turto klasių bei pasinaudoti rizikos išskaidymo galimybėmis, kurias siūlo vienas ar kitas investicijų būdas. Šiame rašinyje aptarsime bendrus investicijų diversifikacijos principus ir tuos rizikos mažinimo būdus, kuriuos siūlo sutelktinio investavimo į nekilnojamąjį turtą platformos.
Investicijų portfelio diversifikavimas – tai rizikos valdymo metodas, kai į portfelį įtraukiama daug skirtingų turto klasių, kurios tarpusavyje yra nesusijusios arba kai vienos turto klasės nuostolius gali kompensuoti teigiamas rezultatas kitoje turto klasėje. Dėl šios priežasties į investicijų portfelį pravartu įtraukti ne tik akcijas ir obligacijas, bet ir tokias turto klases kaip nekilnojamas turtas (NT) ar auksas.
„Žmogus, kuris yra atsparus didesniems savo investicijų svyravimams, didesnę dalį lėšų gali nukreipti į akcijas ir rinktis indeksinius fondus (ETF), kur yra mažesni valdymo mokesčiai, – pažymi Martynas Kairys, tinklaraščio „Finansai paprastai“ įkūrėjas. – Vis dėlto kiekvienas investuotojas, nepriklausomai nuo savo tolerancijos rizikai, turėtų pagalvoti apie NT savo investicijų portfelyje.“
Jeigu asmuo investuoja į būstą nuomai, šiai sričiai teks skirti didelę lėšų sumą. Bet sutelktinio investavimo į NT platformos (SFP) suteikia galimybę į NT investuoti ir mažomis sumomis. Šios investicijos garantuojamos užstatu ir daugeliu atveju pasiūlys geresnę metinę grąžą, paprastesnį administravimą ir trumpesnius investicinius terminus.
Srautą generuojančios investicijos
Per SFP pritraukiamų investicijų apimtys augo ir 2023 m. pirmąjį pusmetį. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai augimas siekia 63%, iki 118 mln. Eur. Į NT projektus per SFP investuota suma augo lėčiau – 35%, iki 50 mln. Eur.
Investuojantys per SFP „Röntgen“ savo lėšas gali diversifikuoti rinkdamiesi skirtingose vystymo etapuose ir skirtingose vietovėse esančius projektus.
„Mūsų platforma siūlo investuoti į kokybiškus patyrusių vystytojų plėtojamus žemesnės rizikos projektus, taip pat yra galimybė investuoti į naujas turto klases – aviacijos aptarnavimo projektus ar obligacijas“, – pažymi Greta Zarembienė, „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė. Tai aktualu „Röntgen“ investuotojų bendruomenei, kurią sudaro tiek smulkieji bei pradedantieji, tiek ir profesionalai, platformoje valdantys ir 3–4 mln. Eur portfelius. Savo investicijas išskaidyti galima pasirinkus gyvenamosios ar komercinės paskirties objektus, dar tik pradėtus ar jau užbaigtus ir su statyba susijusių rizikų jau nebeturinčius projektus. Investuotojai renkasi pagal jiems priimtiną įkeičiamo turto baigtumą bei galimas statybų rizikas. Jau užbaigtas objektas yra gerokai likvidesnis už dar tik planuose esantį ar vos pradėtą vystyti projektą ir tai gali daryti įtaką investuotojų sprendimams.
G. Zarembienės teigimu, konservatyvesni investuotojai itin vertina jau pajamas generuojančius projektus. Tai gali būti tiek išnuomoti butai, kurie generuoja nuolatinį ir paskolai aptarnauti pakankamą lėšų srautą, tiek komercinės ar administracinės paskirties patalpos didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Kita vertus, neretai tokie objektai įkeičiami ne jų pačių plėtrai, o kitiems savininko verslo projektams NT ar kitose srityse. Tokius investicinius projektus paprasčiausia suvokti kaip verslo paskolą su įkeičiamu ir stabilias pajamas generuojančiu turtu.
Galima investuoti į paskolų krepšelį
„Reaguodami į investuotojų lūkesčius dėl mažesnės rizikos, investiciniuose projektuose jau kurį laiką taikome paskolos krepšelio principą, kuomet kelis ar daugiau to paties vystytojo NT projektų struktūruojame vienoje paskoloje. Šitaip investuotojai, atlikdami vieną investiciją, pinigus įdarbina į, pavyzdžiui, penkis to paties projekto savininko NT objektus ir plačiai diversifikuoja savo investiciją, – pažymi „Röntgen“ atstovė. – Jei vienas iš projektų susidurtų su laikinais sunkumais, tuomet paskola būtų aptarnaujama iš kitų krepšelyje esančių ir investuotojams įkeistų objektų.“
Svarbūs kriterijai
Aurimas Satkūnas, SFP „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas, pažymi, jog skaidant investicijų per NT sutelktinio finansavimo platformas rizikas svarbu atsižvelgti į investuotojo patirtį bei jo rizikos toleranciją. Svarbu įvertinti, kad kuri nors investicija gali vėluoti ir investuotų pinigų gali tekti palaukti ne 12 mėn., kaip buvo suplanuota, o kokiu pusmečiu ilgiau. Taip pat svarbu atsižvelgti, kokio dydžio sumos investuojamos ir kokiu periodiškumu planuojama investuoti.
„Pradedantiems investuotojams šias sumas geriau paskirstyti tarp didesnio skaičiaus projektų, – komentuoja A. Satkūnas. – Jeigu, pavyzdžiui, iš santaupų tokioms investicijoms skiriama 1.000 Eur, patartina šias lėšas padalinti bent keturiems projektams.“ Tokia taktika šiek tiek sumažins grąžą, nes „Profitus“ platformoje palūkanų suma priklauso ir nuo investuotos į projektą sumos. Šios žirklės gali būti, tarkime, tarp 9 iki 11%.
Anot „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovo, vienam žmogui 1.000 Eur nėra reikšminga suma, kitam – tai viso mėnesio pajamos. Todėl pirmasis turbūt investuos drąsiai visą 1.000 Eur sumą į vieną projektą, o kitas dalins ją į kelias smulkesnes dalis ir rinksis mažos rizikos, bet ir mažesnės grąžos projektus. Daug investuotojų į investicijas per sutelktinio finansavimo platformas žiūri kaip į taupymo būdą, kuriam per mėnesį skiria tam tikrą sumą – ar tai būtų 100 Eur, ar 1.500 Eur.
Lėšas apsaugo užstatas
„Jeigu portfelį auginate po 100 ar 200 Eur per mėnesį, tai investuojama suma savaime skyla į daugelį projektų, nes kartą per mėnesį pasirenkate vieną projektą ir į jį investuojate 100 ar 200 Eur“, – pažymi A. Satkūnas. Jeigu asmuo investuoja tik tuomet, kai tam gali skirti didesnę sumą, tuomet jis greičiausiai investuos į kelis labiausiai patikusius projektus. Kuo plačiau bus išskaidytos investicijos, tuo mažesnė bus rizika, tačiau paties projekto užbaigtumo laipsnis ar jo vieta, anot A. Satkūno, investuotojui didelės įtakos nedaro.
„Per mūsų platformą skolinamasi įvairiems projekto etapams – vieni skolinasi projekto pradžiai ir, pastatę tam tikrą dalį projekto, likusią sumą susirenka iš pardavimų avansų. Kiti gi, priešingai, skolinasi projekto užbaigimui, – pasakoja „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas. – Ir vienu, ir kitu atveju investuotojų lėšos yra apsaugotos, nes vystytojai įkeičia NT, kurio statyboms skolinasi, ir paskolos suma negali viršyti 70% tuometinės projekto vertės.“ Dar kiti vystytojai skolinasi visam projektui – jiems suma išmokama per kelis ar keliolika etapų. Investuotojas greičiausiai investuos į vieną kurį projekto etapą.
Projekto vieta ir reitingai
„Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas pažymi, kad projekto vieta labiau svarbi pačiai platformai, vertinant projekto rizikingumą ir priimant sprendimą, finansuoti jį ar ne.
„Kai jau mes projektą įvertinome ir priėmėme sprendimą, investuotojui dėl NT projekto vietos neverta sukti galvos, nes jis mato projekto rizikingumą – nuo A iki D reitingo – ir priima sprendimą, ar jam priimtinesni saugiausi, A reitingo projektai, ar aukštesnės vidutinės rizikos“, – aiškina A. Satkūnas.
Investuotojai gali rinktis tarp skirtingos rizikos projektų, skirtingų miestų ir šalių. Šiuo metu „Profitus“ siūlo investuoti į projektus esančius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ispanijoje. Taip pat galima rinktis tarp komercinių, būsto projektų. Kiekvieną mėnesį „Profitus“ investicijoms siūlo apie 45 projektų.
Nauja kryptis – aviacija
Per „Röntgen“ platformą galima investuoti ir į tokias su NT nesusijusias turto klases kaip aviacija (orlaivių dalių remonto ir pardavimo verslo projektai), taip pat verslo obligacijas, vėjo ir saulės energetikos projektus.
„Didžiausias „Röntgen“ išskirtinumas yra aviacijos srities projektai. Pernai buvo sėkmingai finansuotas ir jau užbaigtas orlaivių remonto ir priežiūros bendrovės UAB „Colibri Aero“ lėktuvų variklių remonto ir pardavimo projektas, o šį rugsėjį „Röntgen“ žengė dar vieną žingsnį aviacijos sektoriuje – investuotojams pristatė analogišką 0,8 mln. Eur vertės Švedijos orlaivių remonto ir priežiūros bendrovės „Advantage Aviation Services“ projektą“, – apie naujas galimybes kalba G. Zarembienė.
Anot jos, šiandien „Röntgen“ yra vienintelė platforma Europoje, kuri uždarą, konservatyvią, bet perspektyvią aviacijos rinką atveria smulkiam ar vidutiniam investuotojui.
„Plėsti veiklą aviacijos srityje mus skatina tokie faktoriai kaip investuotojų poreikis diversifikuoti portfelius, standartizuota tarptautinė aviacijos teisinė bazė bei šios industrijos imlumas kapitalui“, – pažymi „Röntgen“ atstovė. Aviacijos projektų finansavimo struktūra yra artima NT: projekto pradžioje reikalingas didelis kapitalas, bet jau galima įkeisti vertingą turtą. Tuomet lėšos naudojamos turto kokybei gerinti, o projekto pabaigoje iš pardavimų grįžta stambi suma.
Tokiuose projektuose investuotojų naudai pirmine hipoteka yra įkeičiami lėktuvų varikliai, važiuoklės ir kitos vertingos dalys – kilnojamas turtas, tačiau itin paklausus ir dėl to likvidus visame pasaulyje.
„Pats aviacijos sektorius sėkmingai atsigauna po pandemijos ir šiemet išlaiko augimą, nepaisant globalių ekonominių iššūkių“, – komentuoja G. Zarembienė. „Röntgen“ komanda prie aviacijos srities dirba ilgiau kaip pusantrų metų, o investicines galimybes pasiūlė tik įsitikinusi jų patikimumu ir užtikrinimo priemonių tvirtumu.
„Kitaip nei daugelis kitų platformų, siūlome NT projektus tik Lietuvoje. Nefinansuojame NT užsienyje, nes norint teikti kokybiškas paslaugas kitose rinkose, reikia itin gerai suprasti šalies teisinę bazę, kuri gerokai skiriasi nuo lietuviškosios“, – platformos pasirinkimus argumentuoja G. Zarembienė.
Klaidos bei rizikos
Paprašytas įvardinti investuotojų daromas klaidas, „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas pažymi, jog kartais investuotojai, neturėdami patirties, investuoja tik į vieną ar du projektus.
„Tai sunku vadinti klaida, jie tiesiog neįvertina rizikos, – komentuoja A. Satkūnas. – „Profitus“ platformoje vėluojančių projektų skaičius neviršija 6% ir jeigu projektas vėluoja, vystytojai neatsiskaito laiku, tai investuotojo lėšos gali jam grįžti ne po 12 mėn., kaip jis planavo investuodamas, o, tarkime, po 18 ar 24 mėnesių.“ Kai kuriems žmonėms lėšų atsiėmimo terminas yra svarbus, todėl ir reikia įvertinti, kokią riziką asmuo gali toleruoti. Anot A. Satkūno, iš vėluojančio projekto net galima uždirbti daugiau, nes prisideda papildomos palūkanos.
M. Kairys, tinklaraščio „Finansai paprastai“ įkūrėjas, pabrėžia, jog kuo didesnės projekto siūlomos palūkanos, tuo didesnė yra rizika. Jeigu projekto siūlomos palūkanos siekia 15% ir daugiau, atsiskaitymo vėlavimo rizika išauga. Anot jo, tai nereiškia, kad projektui su didesnėmis palūkanomis būtinai nepasieks. Rizika išauga dėl to, kad patrauklūs projektai greitai sulaukia lėšų ir jiems nereikia siūlyti aukštesnių palūkanų.
„Nors sutelktinio investavimo į NT platformos gyvuoja jau kurį laiką, jų dar neišbandė didelė krizė, kaip, pavyzdžiui, 2008 m., todėl sunku įvertinti, kokia dalis projektų tokiu atveju vėluotų, kada būtų sugrąžintos lėšos ir kokia būtų tokių investicijų grąža“, – atkreipia dėmesį M. Kairys.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.