Kas pasikeitė pradėjus investuoti per sutelktinio finansavimo platformą?
Beveik trejus metus per „Röntgen“ platformą investuojantis, anksčiau tik indėliuose patirties turėjęs Kostas pastebi, kad šis sprendimas iškart leido 50% padidinti per metus šeimos sutaupomą sumą ir sukūrė savotišką azartą – ieškoti kuo daugiau laisvų lėšų, kurias būtų galima investuoti.
Vilniuje su šeima gyvenantis Kostas (pavardė neskelbiama pašnekovo prašymu) pernelyg neišsiskiria iš bendraamžių – samdomame darbe ir papildomose veiklose per mėnesį po mokesčių uždirba 2000-3000 Eur, iš kurių paskutinį dešimtmetį mažiausiai 500 stengiasi atidėti šeimos santaupoms. Ne finansų srityje dirbantis vyras anksčiau turėjo patirties tik su indėliais.
Nors iki praėjusių metų vidurio indėliai buvo siejami su nulinėmis ar simbolinėmis palūkanomis, apie 2006 m. dirbti ir taupyti pradėjęs Kostas turėjo kitokią patirtį. 3-4% metinės palūkanos indėliuose per patogią el. bankininkystę patogioje be jokių žinių ar įsitraukimo jau tuomet jam atrodė pakankamai solidžios, o 2008-2009 m. krizės ir lito devalvacijos gandų metu jos pakilo iki 8-10%, kas Lietuvos bankine sistema pasitikėjusiam vilniečiui leido neblogai uždirbti.
„Prieš 10 metų ir anksčiau indėliai buvo puikus pasirinkimas: didieji Lietuvos bankai jau priklausė patikimiems Vakarų investuotojams, didžiulis privalumas buvo galimybė bet kada nutraukti indėlio sutartį ir iškart atgauti grynuosius. Net 3-4% palūkanos atrodė puikiai atsižvelgiant į tai, kad indėliai nereikalavo jokių žinių ar įsitraukimo. Tuo metu labai taupiau stambiam ir svarbiam pirkiniui, o didžiosios recesijos metu iki beveik 10% pakilusios palūkanos itin pravertė, nors tuometinis Latvijos „Parex“ bankroto ir įtampos Lietuvos bankinėje sistemoje fonas kėlė nerimo. Žinoma, vėliau, jau gaivinant Vakarų ekonomikas, indėlių palūkanos nukrito ir net pasiekė nulį, bet pirmoji patirtis suformavo aiškų mano investicinį lūkestį – kuo mažesnio įsitraukimo ir konservatyvios, bet apčiuopiamos, bent infliacijai prilygstančios grąžos“, – pasakoja Kostas.
Nuo maždaug 2011 m., įsigijęs svarbų pirkinį, vilnietis taupė mažiau, o į nuoseklaus taupymo kelią grįžo susikūręs šeimą, apie 2016-17 m. Tik tais laikais Vakarų pasaulis jau buvo įžengęs į ilgai trukusią nulinių indėlių palūkanų epochą.
„Tuo metu jau aktyviau veikė įvairių investicinių produktų reklama ir pardavėjai – visų pirma investicinio gyvybės draudimo. Kelis kartus buvau susitikęs su konsultantais, bet iškart nepatiko neskaidrūs administraciniai mokesčiai ir pernelyg didelis pardavėjų aktyvumas. Lygiagrečiai jau buvo garsiau kalbama apie „Bitcoin“ ir kitas kripto investicijas, bet jas visąlaik laikiau spekuliacinėmis ir netinkančias konservatyviam mano būdui. Domėtis obligacijomis ar akcijomis niekada neturėjau laiko. Todėl investavau, tiksliau, taupiau, labai paprastai – bent 500 Eur kas mėnesį įdėdavau į indėlį su nulinėmis palūkanomis. Jau nebeturėjau lūkesčio uždirbti, indėlis tiesiog atlikdavo patogios taupyklės funkciją“, – sako vilnietis.
Kaip atrado sutelktinį
Vėl pradėjęs taupyti, 2017-2020 m. Kostas ėmė dažniau girdėti apie dar vienus populiarėjančius produktus – tarpusavio skolinimą ir sutelktinį NT finansavimą. Vyras bandė jais pasidomėti, tačiau pirmasis įspūdis neįtikino.
„Kiek pamenu, tuo metu buvo itin aktyvi tarpusavio skolinimo platformų reklama. Dviženklės palūkanos viliojo, Lietuvos banko reguliavimas stiprino pasitikėjimą, platformos atrodė patogios, bet iškart atmetimo reakciją sukūrė faktas, kad skolinama anoniminiams fiziniams asmenims su ne visada aiškiais investicijų apsaugos mechanizmais. Net jei, pavyzdžiui fizinis asmuo kaip paskolos gavėjas ir gali įkeisti NT, visuomet gali atsirasti niuansų su nepilnamečiais vaikais ir kt. Todėl tarpusavio skolinimo galimybę savo galvoje „atmečiau“, bet čia atsirado pašalinis efektas – dėl šios priežasties ignoravau ir sutelktinį NT finansavimą, kuriame skolinama ne fiziniam asmeniui, o verslui. Dabar suprantu, kad šie du produktai yra skirtingi, bet prieš gerus penkerius metus jie viešoje erdvėje buvo tyčia ar netyčia sutapatinti, dėl ko ignoravau juos abu“, – pasakoja pašnekovas.
Jo nedomino ir investicinis butas nuomai. Tiksliau – vilnietis neturėjo pilnos butui reikalingos sumos, o dar prieš pandemiją išpopuliarėjęs „verslas“ imti paskolą investiciniam būstui jo tiesiog netraukė ir atrodė rizikingas – tiek dėl pernelyg didelės „mados“, tiek tikėjimo, kad tuometinės nulinės Euribor palūkanos vis vien anksčiau ar vėliau grįš į teigiamą zoną.
Tik 2021-ųjų pradžioje Kostas galiausiai išbandė sutelktinį NT finansavimą ir konkrečiai „Röntgen“ platformą – tai jį paskatino artimų draugų, išmanančių NT ir finansus bei toleruojančius tik nedidelę riziką, rekomendacijos.
„Draugai parodė savo „Röntgen“ portfelius ir investuojamas sumas, papasakojo apie procesą, NT įkeitimus investuotojų naudai, palūkanų mokėjimus ir kt. Draugų rekomendacijos lėmė tai, kad pirmus mėnesius platformą išbandžiau gana nedidelėmis sumomis, bet gana greitai į ją perkėliau didžiąją dalį šeimos santaupų: apie 40-50 tūkst. Eur, o visus kas mėnesį taupymui atidedamus pinigus taip pat ėmiau investuoti „Röntgen“. Šis įprotis tęsiasi ir iki šiol, jau trečius metus“, – pasakoja Kostas.
Efektas ir azartas
Kadangi investuoti vyras pradėjo jau turėdamas kelių dešimčių tūkstančių kapitalą, efektas jo šeimos santaupoms buvo didelis: jei kasmet Kostas sutaupydavo bent 6000 tūkst. Eur, tai iš tuometinių 6-7% palūkanų gaunami dar 3 tūkstančiai net 50% padidino kasmet sukaupiamą sumą.
Be to, visą uždarbį vilnietis paprastai reinvestuoja, o tai sukuria taip vadinamą sudėtinių palūkanų efektą – kasmet santykinai greičiau išaugančią uždarbio dalį lyginant su nuosavu kapitalu.
„Ypatingų strategijų neturiu, pasitikiu bendra „Röntgen“ konservatyvia atrankos filosofija, vertinu turto įkeitimus, gerokai viršijančius paskolos dydį. Tarp siūlomų projektų labiau domina žinomų vystytojų, patraukliose lokacijose esantys, jau įpusėję ar net užbaigti NT projektai, nors mano portfelyje būtų galima rasti ir kelis vystymui dar tik ruošiamus sklypus. Iš esmės pasitikiu pačia platforma, kuri dar nė sykio nenuvylė – jei projektas paskelbiamas, vadinasi, jis jau yra praėjęs griežtą vidinę „Röntgen“ atranką. Kita vertus, investavimas neišvengiamai paskatino daugiau domėtis pačiam – skaityti projektų aprašymus, sekti rinkos dalyvių analitiką, straipsnius žiniasklaidoje ir kt. Tam tikra prasme „Röntgen“ man leido grįžti į „auksinius“ indėlių laikus – žinoma, be valstybės garantijų iki 100 tūkst. Eur, tačiau su turto įkeitimais nepriklausomai nuo investuotos sumos ir mane tenkinančia grąža“, – sako Kostas.
Be žymiai greičiau augančių santaupų jis pastebėjo ir kitą efektą – savotišką azartą ieškoti ir rasti lėšų, kurias būtų galima investuoti. Tarp akivaizdžiausių tokių pavyzdžių Kostas mini „kitų metų atostogų fondą“ – kadangi šių lėšų prireikia tik po 6-12 mėnesių, dalį jų verta skirti investavimui į trumpesnio termino projektus. Neplanuotas, atsitiktines, dovanotas ir kitas „neįprastas“ pajamas jis taip pat mielai visų pirma ne išleidžia, o investuoja.
„Kadangi investavimas per beveik 3 metus atnešė labai apčiuopiamų rezultatų, o gyvenime nesu didelis vartotojas, su mielu noru laisvas ar „netikėtas“ lėšas pirmiausia investuoju – jos grįš, atneš papildomo uždarbio ir, svarbiausia, ateityje jų galbūt reikės labiau“, – komentuoja pašnekovas, pabrėžiantis, kad pasyvios pajamos ir greičiau augantis kapitalas leidžia gyvenime ir darbuose jaustis užtikrinčiau, o ateityje galbūt svarstyti apie antrą būstą.
„Galiu suprasti abejojančius ir dvejojančius, net pats ilgai tokiu buvau. Tokiems žmonėms turiu tik vieną patarimą – jei nedrįstate pradėti savarankiškai, susiraskite sutelktinį finansavimą jau atradusių draugų, kolegų ar giminaičių ir paprašykite jų pasidalinti savo įspūdžiais. Jei ne tai, greičiausiai iki šiol kapitalą laikyčiau indėliuose. Jie, beje, šiemet vėl tapo apčiuopiamais, o dalį šeimos santaupų juose ir toliau laikau dėl patogaus likvidumo. Visgi atradęs „Röntgen“, aktyvios kapitalo dalies į indėlius grąžinti jau nebeplanuoju“, – sako investuotojas.
Kas pasikeitė pradėjus investuoti per sutelktinio finansavimo platformą?
Beveik trejus metus per „Röntgen“ platformą investuojantis, anksčiau tik indėliuose patirties turėjęs Kostas pastebi, kad šis sprendimas iškart leido 50% padidinti per metus šeimos sutaupomą sumą ir sukūrė savotišką azartą – ieškoti kuo daugiau laisvų lėšų, kurias būtų galima investuoti.
Vilniuje su šeima gyvenantis Kostas (pavardė neskelbiama pašnekovo prašymu) pernelyg neišsiskiria iš bendraamžių – samdomame darbe ir papildomose veiklose per mėnesį po mokesčių uždirba 2000-3000 Eur, iš kurių paskutinį dešimtmetį mažiausiai 500 stengiasi atidėti šeimos santaupoms. Ne finansų srityje dirbantis vyras anksčiau turėjo patirties tik su indėliais.
Nors iki praėjusių metų vidurio indėliai buvo siejami su nulinėmis ar simbolinėmis palūkanomis, apie 2006 m. dirbti ir taupyti pradėjęs Kostas turėjo kitokią patirtį. 3-4% metinės palūkanos indėliuose per patogią el. bankininkystę patogioje be jokių žinių ar įsitraukimo jau tuomet jam atrodė pakankamai solidžios, o 2008-2009 m. krizės ir lito devalvacijos gandų metu jos pakilo iki 8-10%, kas Lietuvos bankine sistema pasitikėjusiam vilniečiui leido neblogai uždirbti.
„Prieš 10 metų ir anksčiau indėliai buvo puikus pasirinkimas: didieji Lietuvos bankai jau priklausė patikimiems Vakarų investuotojams, didžiulis privalumas buvo galimybė bet kada nutraukti indėlio sutartį ir iškart atgauti grynuosius. Net 3-4% palūkanos atrodė puikiai atsižvelgiant į tai, kad indėliai nereikalavo jokių žinių ar įsitraukimo. Tuo metu labai taupiau stambiam ir svarbiam pirkiniui, o didžiosios recesijos metu iki beveik 10% pakilusios palūkanos itin pravertė, nors tuometinis Latvijos „Parex“ bankroto ir įtampos Lietuvos bankinėje sistemoje fonas kėlė nerimo. Žinoma, vėliau, jau gaivinant Vakarų ekonomikas, indėlių palūkanos nukrito ir net pasiekė nulį, bet pirmoji patirtis suformavo aiškų mano investicinį lūkestį – kuo mažesnio įsitraukimo ir konservatyvios, bet apčiuopiamos, bent infliacijai prilygstančios grąžos“, – pasakoja Kostas.
Nuo maždaug 2011 m., įsigijęs svarbų pirkinį, vilnietis taupė mažiau, o į nuoseklaus taupymo kelią grįžo susikūręs šeimą, apie 2016-17 m. Tik tais laikais Vakarų pasaulis jau buvo įžengęs į ilgai trukusią nulinių indėlių palūkanų epochą.
„Tuo metu jau aktyviau veikė įvairių investicinių produktų reklama ir pardavėjai – visų pirma investicinio gyvybės draudimo. Kelis kartus buvau susitikęs su konsultantais, bet iškart nepatiko neskaidrūs administraciniai mokesčiai ir pernelyg didelis pardavėjų aktyvumas. Lygiagrečiai jau buvo garsiau kalbama apie „Bitcoin“ ir kitas kripto investicijas, bet jas visąlaik laikiau spekuliacinėmis ir netinkančias konservatyviam mano būdui. Domėtis obligacijomis ar akcijomis niekada neturėjau laiko. Todėl investavau, tiksliau, taupiau, labai paprastai – bent 500 Eur kas mėnesį įdėdavau į indėlį su nulinėmis palūkanomis. Jau nebeturėjau lūkesčio uždirbti, indėlis tiesiog atlikdavo patogios taupyklės funkciją“, – sako vilnietis.
Kaip atrado sutelktinį
Vėl pradėjęs taupyti, 2017-2020 m. Kostas ėmė dažniau girdėti apie dar vienus populiarėjančius produktus – tarpusavio skolinimą ir sutelktinį NT finansavimą. Vyras bandė jais pasidomėti, tačiau pirmasis įspūdis neįtikino.
„Kiek pamenu, tuo metu buvo itin aktyvi tarpusavio skolinimo platformų reklama. Dviženklės palūkanos viliojo, Lietuvos banko reguliavimas stiprino pasitikėjimą, platformos atrodė patogios, bet iškart atmetimo reakciją sukūrė faktas, kad skolinama anoniminiams fiziniams asmenims su ne visada aiškiais investicijų apsaugos mechanizmais. Net jei, pavyzdžiui fizinis asmuo kaip paskolos gavėjas ir gali įkeisti NT, visuomet gali atsirasti niuansų su nepilnamečiais vaikais ir kt. Todėl tarpusavio skolinimo galimybę savo galvoje „atmečiau“, bet čia atsirado pašalinis efektas – dėl šios priežasties ignoravau ir sutelktinį NT finansavimą, kuriame skolinama ne fiziniam asmeniui, o verslui. Dabar suprantu, kad šie du produktai yra skirtingi, bet prieš gerus penkerius metus jie viešoje erdvėje buvo tyčia ar netyčia sutapatinti, dėl ko ignoravau juos abu“, – pasakoja pašnekovas.
Jo nedomino ir investicinis butas nuomai. Tiksliau – vilnietis neturėjo pilnos butui reikalingos sumos, o dar prieš pandemiją išpopuliarėjęs „verslas“ imti paskolą investiciniam būstui jo tiesiog netraukė ir atrodė rizikingas – tiek dėl pernelyg didelės „mados“, tiek tikėjimo, kad tuometinės nulinės Euribor palūkanos vis vien anksčiau ar vėliau grįš į teigiamą zoną.
Tik 2021-ųjų pradžioje Kostas galiausiai išbandė sutelktinį NT finansavimą ir konkrečiai „Röntgen“ platformą – tai jį paskatino artimų draugų, išmanančių NT ir finansus bei toleruojančius tik nedidelę riziką, rekomendacijos.
„Draugai parodė savo „Röntgen“ portfelius ir investuojamas sumas, papasakojo apie procesą, NT įkeitimus investuotojų naudai, palūkanų mokėjimus ir kt. Draugų rekomendacijos lėmė tai, kad pirmus mėnesius platformą išbandžiau gana nedidelėmis sumomis, bet gana greitai į ją perkėliau didžiąją dalį šeimos santaupų: apie 40-50 tūkst. Eur, o visus kas mėnesį taupymui atidedamus pinigus taip pat ėmiau investuoti „Röntgen“. Šis įprotis tęsiasi ir iki šiol, jau trečius metus“, – pasakoja Kostas.
Efektas ir azartas
Kadangi investuoti vyras pradėjo jau turėdamas kelių dešimčių tūkstančių kapitalą, efektas jo šeimos santaupoms buvo didelis: jei kasmet Kostas sutaupydavo bent 6000 tūkst. Eur, tai iš tuometinių 6-7% palūkanų gaunami dar 3 tūkstančiai net 50% padidino kasmet sukaupiamą sumą.
Be to, visą uždarbį vilnietis paprastai reinvestuoja, o tai sukuria taip vadinamą sudėtinių palūkanų efektą – kasmet santykinai greičiau išaugančią uždarbio dalį lyginant su nuosavu kapitalu.
„Ypatingų strategijų neturiu, pasitikiu bendra „Röntgen“ konservatyvia atrankos filosofija, vertinu turto įkeitimus, gerokai viršijančius paskolos dydį. Tarp siūlomų projektų labiau domina žinomų vystytojų, patraukliose lokacijose esantys, jau įpusėję ar net užbaigti NT projektai, nors mano portfelyje būtų galima rasti ir kelis vystymui dar tik ruošiamus sklypus. Iš esmės pasitikiu pačia platforma, kuri dar nė sykio nenuvylė – jei projektas paskelbiamas, vadinasi, jis jau yra praėjęs griežtą vidinę „Röntgen“ atranką. Kita vertus, investavimas neišvengiamai paskatino daugiau domėtis pačiam – skaityti projektų aprašymus, sekti rinkos dalyvių analitiką, straipsnius žiniasklaidoje ir kt. Tam tikra prasme „Röntgen“ man leido grįžti į „auksinius“ indėlių laikus – žinoma, be valstybės garantijų iki 100 tūkst. Eur, tačiau su turto įkeitimais nepriklausomai nuo investuotos sumos ir mane tenkinančia grąža“, – sako Kostas.
Be žymiai greičiau augančių santaupų jis pastebėjo ir kitą efektą – savotišką azartą ieškoti ir rasti lėšų, kurias būtų galima investuoti. Tarp akivaizdžiausių tokių pavyzdžių Kostas mini „kitų metų atostogų fondą“ – kadangi šių lėšų prireikia tik po 6-12 mėnesių, dalį jų verta skirti investavimui į trumpesnio termino projektus. Neplanuotas, atsitiktines, dovanotas ir kitas „neįprastas“ pajamas jis taip pat mielai visų pirma ne išleidžia, o investuoja.
„Kadangi investavimas per beveik 3 metus atnešė labai apčiuopiamų rezultatų, o gyvenime nesu didelis vartotojas, su mielu noru laisvas ar „netikėtas“ lėšas pirmiausia investuoju – jos grįš, atneš papildomo uždarbio ir, svarbiausia, ateityje jų galbūt reikės labiau“, – komentuoja pašnekovas, pabrėžiantis, kad pasyvios pajamos ir greičiau augantis kapitalas leidžia gyvenime ir darbuose jaustis užtikrinčiau, o ateityje galbūt svarstyti apie antrą būstą.
„Galiu suprasti abejojančius ir dvejojančius, net pats ilgai tokiu buvau. Tokiems žmonėms turiu tik vieną patarimą – jei nedrįstate pradėti savarankiškai, susiraskite sutelktinį finansavimą jau atradusių draugų, kolegų ar giminaičių ir paprašykite jų pasidalinti savo įspūdžiais. Jei ne tai, greičiausiai iki šiol kapitalą laikyčiau indėliuose. Jie, beje, šiemet vėl tapo apčiuopiamais, o dalį šeimos santaupų juose ir toliau laikau dėl patogaus likvidumo. Visgi atradęs „Röntgen“, aktyvios kapitalo dalies į indėlius grąžinti jau nebeplanuoju“, – sako investuotojas.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.