Kiek iš tikrųjų jums kainuoja nebūtinos išlaidos?
Rasa Beiniūtė, „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė
Eilinis maisto į namus užsakymas, impulsyviai įsigytas drabužis, niekučiai iš „Temu“ ar „AliExpress“, užmirštos nebenaudojamų programėlių prenumeratos, kasdieniai gėrimai ir užkandžiai degalinėse ar daugelis kitų nebūtinų išlaidų yra dešimtimis kartų brangesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, jei šias lėšas gebėtume kaupti ir investuoti. Taip atsakau visiems draugams, kurie sako, kad neturi iš ko taupyti ar investuoti.
Daugelis turime ne pačių racionaliausių įpročių ir pagundų, dažniausiai reiškiančių nebūtinas išlaidas. Nuo vaikystės esame mokomi, kad sutaupytos nebūtinos, nedidelės, bet dažnos išlaidos per ilgesnius laikotarpius virsta reikšminga suma. Tai akivaizdu matematiškai: trys kasdien sutaupomi eurai per metus virsta daugiau kaip tūkstančiu.
Akivaizdžiai sveikatai kenkiančių įpročių ir priklausomybių daliai žmonių pavyksta atsisakyti, tačiau „dopamino badą“ dažnai būna pasiruošę užpildyti ne pirmo būtinumo emociniai pirkiniai: skanėstai, drabužiai, aksesuarai, įranga, kelionės ir begalės kitų. Jų kaina apskritai nėra fiksuota, o dažnis gali priklausyti nebent nuo piniginės storio.
Taip pat, nepaisant pilno šaldytuvo, dalis mūsų vis vien susigundome maisto pristatymu, kone kiekviename prekybos taške mus vilioja saldumynai, stebuklus žadantys papildai ar grožio priemonės, intriguojančios akcijos ar net loterijų bilietai ir kitos pagundos. Daugelis atrastume ir faktiškai nebenaudojamų, tačiau pinigus kas mėnesį nuskaičiuojančių pramogų, kursų, žaidimų, turinio ar kitų prenumeratų. Tyrimai rodo, kad impulsyviems pirkiniams amerikiečiai per metus išleidžia per 3.000 JAV dolerių, o vien tik užmirštos prenumeratos ir abonentiniai mokesčiai čia sudaro apie 350 JAV dolerių.
Net ir 1 Eur už daiktą, kurio iš tiesų nereikia, yra per daug, o net ir tokios smulkios išlaidos mažina mūsų tiek šiandienos, tiek, juo labiau, rytdienos finansines galimybes. Greitų vaistų čia nėra, bet susimąstyti gali padėti paprastas pratimas – suskaičiuoti, kokia tokių pirkinių galutinė kaina.
Paimkime bet kurią nebūtiną ir kasdienę 3 Eur išlaidą: atrodo akivaizdu, kad tai per metus kainuoja per 1 tūkst. Eur. Tai – reikšminga, bet gyvenimo tarsi nepakeičianti suma, ypač jeigu ją išskaidome į 365 kasdienes dalis. Per dešimtmetį šios išlaidos atsisakymas padėtų sutaupyti jau beveik 11 tūkst. Eur – tikrai solidu, bet įspūdį mažina ir efektą tolina atitinkamai ilgas dešimties metų laikotarpis.
Turiu dar vieną idėją: šį sutaupymą skaičiuoti ne tik „kaupiant“, bet ir investuojant bei reinvestuojant uždirbtas palūkanas. Net su gan konservatyviu 8 proc. metinės grąžos lūkesčiu akcijose, obligacijose, fonduose, sutelktiniame finansavime ar kitose laiko patikrintose kryptyse, toks sutaupymas per dešimtmetį virstų jau beveik 17 tūkst. Eur. Gal vis dar nepakankamai įspūdingai, bet jau pastebimai daugiau nei tiesiog kaupiant. Bet daug svarbiau tai, kad jūs šitaip įgyjate naują, itin sveiką, daliai žmonių „gerąją“ priklausomybę – leisti pinigus atsakingiau ir juos auginti.
Pažvelkim dar giliau. Dėl sudėtinių palūkanų efekto, investuotojo kasmet uždirbamos grąžos santykis auga vis greičiau, tad per du dešimtmečius kasdienis 3 Eur sutaupymas ir investavimas su tokia pačia grąža virs nebe 12 tūkst., o jau beveik 54 tūkst. Eur kapitalu. Ir net per 130 tūkst. Eur per tris dešimtmečius.
Minėtas 3 Eur kasdienis sutaupymas dažnam gyventojui nebūtų labai skausmingas. Labai tikėtina, kad kiekvienas rastume daug daugiau nebūtinų išlaidų, galinčių virsti nebe 1000 Eurų per metus, o dviem, trim ar dar daugiau tūkstančių. Tarkime, 200 Eur/mėn. (arba 2400 Eur per metus) sutaupymas investuojant ir reinvestuojant per dešimtmetį jau virstų 36 tūkst. Eur. Tai ir galėtų būti tikroji nebūtinų išlaidų kaina: viena kita kasdienė smulkmena arba epizodiniai impulsyvūs pirkiniai per dešimtmetį iš tikrųjų gali kainuoti vieną neblogą naują automobilį.
Be abejo, realūs skaičiai remiasi į kiekvieno asmenines išlaidas ir galimybes, tačiau daugelį mūsų gali paskatinti susimąstyti vien žinojimas, kad kiekvieną sutaupymą galima ne aritmetiškai pliusuoti, o investuoti bei reinvestuoti. Ir kuo ilgiau tai darome, tuo mūsų uždarbis kasmet auga greičiau.
Besidalindama asmenine patartimi galiu pasakyti, kad aktyviai sekti savo išlaidas greitai gali tapti erzulio priežastimi, todėl mano patikrintas ir puikiai veikiantis būdas – tik gavus mėnesio atlyginimą tiek, kiek galima, atidėti taupymui, investavimui ir gyventi iš likusių pinigų. Kai sąskaitoje lieka pinigų tik tiek, kiek reikia mėnesiui, nereikalingi pirkiniai atkrinta greitai ir neskausmingai.
Sakoma, kad žmonės, kurie neriboja impulsyvaus vartojimo, dažnai jaučia kaltę, geriau kontroliuojantys savo finansus – dažniau gyvena su ilgalaikiu pasitenkinimu savo sprendimais. Bet dar daugiau kontrolės ir ilgalaikio pasitenkinimo suteiks žinojimas, kad turite saugią ir nuolat augančią pinigų sumą vien atsisakius kelių nebūtinų išlaidų. Arba dirbančią ir kasmet vis daugiau uždirbančią sumą, jei sutaupytas lėšas investuojate.