Ką su savo pensijų fondų pinigais darys finansų ekspertai?
Net su kitais investiciniais produktais dirbantys rinkos dalyviai gyventojams atkreipia dėmesį, kad antra pensijų pakopa turi daugiau privalumų nei trūkumų. Visgi finansų srities profesionalai tvirtina, kad šių lėšų atsiėmimas gali būti pateisinamas norint pirkti pirmą būstą arba pradėti savo verslą.
Kitąmet Lietuvoje atsivers iki 2027 m. pabaigos truksiantis „galimybių langas“, per kurį gyventojai iš antros pakopos pensijų fondų galės atsiimti savo įmokėtas lėšas ir investicinį prieaugį. Lietuvos banko duomenimis, lietuvių šiuose fonduose sukaupta suma vidutiniškai siekia arti 5 tūkst. Eur, tačiau apie trečdalis šių pinigų turės būti grąžinti valstybei ir virs Sodros apskaitos vienetais.
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ įkūrėjas ir vadovas Martynas Stankevičius atskleidžia, kad pats antroje pakopoje yra sukaupęs keliolika tūkstančių eurų. Tačiau pats nuolat investuodamas savarankiškai ir turėdamas su investavimu susijusį verslą, jis šių pinigų neplanuoja atsiimti. Tokį pasirinkimą daugiausia lemia kitiems produktams iš esmės nenusileidžianti investicinė grąža, prie kurios valstybė kas mėnesį dar „nemokamai“ prideda dar bent po 30 Eur.
„Iš esmės antros pakopos fondai yra tas pats, kaip investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (ETF), tik dar gauname valstybės paskatinimą, o senatvėje nereikės mokėti GPM. Man atsiimta suma gyvenimo nepakeistų, o jei ją investuočiau kitur, gaučiau panašią grąžą, bet nebeliktų valstybės paskatinimų. Nesuprantu ir argumento dėl nepasitikėjimo valstybe: antros pakopos pinigus valdo privatūs valdytojai, valstybė teoriškai gali nebent nutarti nebeprisidėti, tačiau ji niekaip nenusavins šių pinigų. Netgi nemanau, kad valstybė privalo rūpintis papildomais gyventojų finansiniais rezervais, tačiau kol ji tai daro, sakau „Ačiū“ ir matau didelę prasmę pasilikti“, – komentuoja M. Stankevičius.
Visgi jis sutinka, kad kai kuriais atvejais pinigų atsiėmimas gali būti pateisinamas. Tarp tokių scenarijų pirmiausia būtų jauno žmogaus sau perkamas pirmas būstas, tik jį laikant ne finansine, o socialinio saugumo suteikiančia investicija. O šių pinigų atsiėmimo nebūtinam vartojimui M. Stankevičius nepalaiko, bet kartu ir nesmerkia.
„Vartojimas yra gerai ekonomikai. Kitaip nei Estijoje ar Latvijoje, jis mūsų ekonomiką reikšmingai palaikė per Covid ir pirmaisiais karo metais. Galbūt apmaudu, kad žmonės savo ateities finansinį stabilumą iškeis į norą vartoti, tai gali atsispindėti ir visų jaučiamoje infliacijoje, bet tai – pačių gyventojų pasirinkimas. Gerbiu norą turėti daugiau laisvės elgtis su savo pinigais, tačiau ligšiolinės kaupimo sistemos inercija taip pat turi savo pliusų: šiais pinigais nebereikia rūpintis, o per ilgą laiką jie sugrįš su gera grąža ir valstybės priedais“, – svarsto „Röntgen“ vadovas.
Ilgalaikė vertė su politinėmis rizikomis
Savo ruožtu „Compensa Life“ Lietuvos filialo verslo plėtros vadovas dar nėra apsisprendęs, kaip pasielgs su savo dar nuo 2003 m. antroje pakopoje kaupiama suma. Jis teigia, kad pats įrankis yra neabejotinai vertingas, tačiau reikšmingam efektui reikia ne vieno dešimtmečio kantrybės.
„Šiai sistemai reikia laiko. Per dešimtmečius joje galima sukaupti ne vieną šimtą tūkstančių šiandienos perkamąja galia, ypač jei pradedame kaupti šiais laikais, su visai kita atlyginimų baze nei dutūkstantaisiais. Todėl dabartiniam jaunimui esama sistema, manau, yra puiki“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Atsiimti pinigus jis patartų svarstyti žmonėms, kuriems liko nedaug laiko iki pensijos, ir kurių sukauptos sumos virstų anuitetais. Tokiu atveju M. Dubnikovas siūlytų įvertinti, ar keliasdešimties eurų papildoma suma prie pensijos sukurtų esminį gyvenimo kokybės pokytį: tikėtina, kad atsiimtos visos sumos efektas gyventojui būtų ryškesnis. O kalbėdamas apie savo asmeninį sprendimą, jis teigia esantis labiau linkęs likti nei pasitraukti, tačiau vis dar svarsto atsirandant naujos informacijos.
„Sistema per du dešimtmečius koreguota keliolika kartų, nors dalis keitimų ir buvo geri. Dabartine sistema tikiu, ji man priimtina ir suprantama. Neramina politinis neapibrėžtumas: ar, tarkime, nesulauksime pasiūlymo šią sistemą apskritai naikinti, nes daug žmonių pasitraukė ir ji neva nebeturi pasitikėjimo? Jei toks sprendimas būtų priimtas neigiamu akcijų rinkų metu, rezultatas būtų atitinkamai negeras ir aš nekontroliuočiau padėties. Todėl dar svarstau ir, laimei, šiam sprendimui dar yra keli metai“, – kalba M. Dubnikovas.
Visgi jis neabejoja, kad nuo kitų metų Lietuvą pasieks didelė, pirmiausia vartojimui skirta pinigų masė, kuri pakaitins tiek bendrąją infliaciją, tiek būsto rinką.
Protingiausia ne iškart
Finansinio raštingumo projekto „Finansai Paprastai“ įkūrėjas Martynas Kairys taip pat sutinka, kad antros pakopos kaupimas yra ar bent jau iki šiol buvo nuo emocinių sprendimų apdraustas produktas, kurio nelengva atsisakyti. Jis irgi neabejoja gera ilgalaike antros pakopos grąža, todėl standartiniais atvejais M. Kairys nerekomenduotų trauktis iš šio mechanizmo. Jis pats antroje pakopoje dalyvauja ir planuoja joje likti.
„Visgi jeigu nutarėte pinigus pasiimti, bent nevertėtų skubėti. Tam yra du metai, per šį laiką grąžą uždirbs tiek jūsų įmokos, tiek valstybės paskatinimai, todėl vertėtų palūkėti, nebent netikite akcijų rinkomis. O kalbant apie situacijas, pateisinančias pinigų atsiėmimą, galėčiau suprasti atvejus, kai iki pensinio amžiaus lieka nedaug, planuojamos rimtos su gerove susijusios išlaidos, kurių nepadengtų būsimas anuitetas. Pasiimti pinigus verslo pradžiai taip pat yra nebloga mintis – ši patirtis bus naudinga įvairiems gyvenimo atvejams. Bet visiškai nepateisinu pinigų pasiėmimo pirkti daiktams, kelionėms ar pramogoms“, – kalba M. Kairys.
Visgi jis pritaria, kad jauniems žmonėms, kuriems gali būti sunku sukaupti pradiniam įnašui, atsiimta suma galėtų praversti perkant pirmą nuosavą būstą. Tačiau jis to nerekomenduotų naudoti antram, vadinamajam „investiciniam“ būstui finansuoti.
„Apskritai investavimą į NT „nuomai“ vertinu gana atsargiai, nes tai susiję su didelėmis laiko sąnaudomis: atsirenkant, prižiūrint, administruojant ir kt. Man asmeniškai laikas yra pats brangiausias dalykas, tad visada ieškau investicijų, kurios leidžia man toliau dirbti savo darbus, skiriant palyginti mažai laiko valdymui. O jeigu žmogus visgi atsiimtų pinigus savarankiško investavimo tikslais, tai siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į trečios pensijų pakopos teikiamus pasiūlymus, teikiant prioritetą tiems fondų valdytojams, kurie turi vienus mažiausių valdymo mokesčių“, – svarsto M. Kairys.
Ką su savo pensijų fondų pinigais darys finansų ekspertai?
Net su kitais investiciniais produktais dirbantys rinkos dalyviai gyventojams atkreipia dėmesį, kad antra pensijų pakopa turi daugiau privalumų nei trūkumų. Visgi finansų srities profesionalai tvirtina, kad šių lėšų atsiėmimas gali būti pateisinamas norint pirkti pirmą būstą arba pradėti savo verslą.
Kitąmet Lietuvoje atsivers iki 2027 m. pabaigos truksiantis „galimybių langas“, per kurį gyventojai iš antros pakopos pensijų fondų galės atsiimti savo įmokėtas lėšas ir investicinį prieaugį. Lietuvos banko duomenimis, lietuvių šiuose fonduose sukaupta suma vidutiniškai siekia arti 5 tūkst. Eur, tačiau apie trečdalis šių pinigų turės būti grąžinti valstybei ir virs Sodros apskaitos vienetais.
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ įkūrėjas ir vadovas Martynas Stankevičius atskleidžia, kad pats antroje pakopoje yra sukaupęs keliolika tūkstančių eurų. Tačiau pats nuolat investuodamas savarankiškai ir turėdamas su investavimu susijusį verslą, jis šių pinigų neplanuoja atsiimti. Tokį pasirinkimą daugiausia lemia kitiems produktams iš esmės nenusileidžianti investicinė grąža, prie kurios valstybė kas mėnesį dar „nemokamai“ prideda dar bent po 30 Eur.
„Iš esmės antros pakopos fondai yra tas pats, kaip investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (ETF), tik dar gauname valstybės paskatinimą, o senatvėje nereikės mokėti GPM. Man atsiimta suma gyvenimo nepakeistų, o jei ją investuočiau kitur, gaučiau panašią grąžą, bet nebeliktų valstybės paskatinimų. Nesuprantu ir argumento dėl nepasitikėjimo valstybe: antros pakopos pinigus valdo privatūs valdytojai, valstybė teoriškai gali nebent nutarti nebeprisidėti, tačiau ji niekaip nenusavins šių pinigų. Netgi nemanau, kad valstybė privalo rūpintis papildomais gyventojų finansiniais rezervais, tačiau kol ji tai daro, sakau „Ačiū“ ir matau didelę prasmę pasilikti“, – komentuoja M. Stankevičius.
Visgi jis sutinka, kad kai kuriais atvejais pinigų atsiėmimas gali būti pateisinamas. Tarp tokių scenarijų pirmiausia būtų jauno žmogaus sau perkamas pirmas būstas, tik jį laikant ne finansine, o socialinio saugumo suteikiančia investicija. O šių pinigų atsiėmimo nebūtinam vartojimui M. Stankevičius nepalaiko, bet kartu ir nesmerkia.
„Vartojimas yra gerai ekonomikai. Kitaip nei Estijoje ar Latvijoje, jis mūsų ekonomiką reikšmingai palaikė per Covid ir pirmaisiais karo metais. Galbūt apmaudu, kad žmonės savo ateities finansinį stabilumą iškeis į norą vartoti, tai gali atsispindėti ir visų jaučiamoje infliacijoje, bet tai – pačių gyventojų pasirinkimas. Gerbiu norą turėti daugiau laisvės elgtis su savo pinigais, tačiau ligšiolinės kaupimo sistemos inercija taip pat turi savo pliusų: šiais pinigais nebereikia rūpintis, o per ilgą laiką jie sugrįš su gera grąža ir valstybės priedais“, – svarsto „Röntgen“ vadovas.
Ilgalaikė vertė su politinėmis rizikomis
Savo ruožtu „Compensa Life“ Lietuvos filialo verslo plėtros vadovas dar nėra apsisprendęs, kaip pasielgs su savo dar nuo 2003 m. antroje pakopoje kaupiama suma. Jis teigia, kad pats įrankis yra neabejotinai vertingas, tačiau reikšmingam efektui reikia ne vieno dešimtmečio kantrybės.
„Šiai sistemai reikia laiko. Per dešimtmečius joje galima sukaupti ne vieną šimtą tūkstančių šiandienos perkamąja galia, ypač jei pradedame kaupti šiais laikais, su visai kita atlyginimų baze nei dutūkstantaisiais. Todėl dabartiniam jaunimui esama sistema, manau, yra puiki“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Atsiimti pinigus jis patartų svarstyti žmonėms, kuriems liko nedaug laiko iki pensijos, ir kurių sukauptos sumos virstų anuitetais. Tokiu atveju M. Dubnikovas siūlytų įvertinti, ar keliasdešimties eurų papildoma suma prie pensijos sukurtų esminį gyvenimo kokybės pokytį: tikėtina, kad atsiimtos visos sumos efektas gyventojui būtų ryškesnis. O kalbėdamas apie savo asmeninį sprendimą, jis teigia esantis labiau linkęs likti nei pasitraukti, tačiau vis dar svarsto atsirandant naujos informacijos.
„Sistema per du dešimtmečius koreguota keliolika kartų, nors dalis keitimų ir buvo geri. Dabartine sistema tikiu, ji man priimtina ir suprantama. Neramina politinis neapibrėžtumas: ar, tarkime, nesulauksime pasiūlymo šią sistemą apskritai naikinti, nes daug žmonių pasitraukė ir ji neva nebeturi pasitikėjimo? Jei toks sprendimas būtų priimtas neigiamu akcijų rinkų metu, rezultatas būtų atitinkamai negeras ir aš nekontroliuočiau padėties. Todėl dar svarstau ir, laimei, šiam sprendimui dar yra keli metai“, – kalba M. Dubnikovas.
Visgi jis neabejoja, kad nuo kitų metų Lietuvą pasieks didelė, pirmiausia vartojimui skirta pinigų masė, kuri pakaitins tiek bendrąją infliaciją, tiek būsto rinką.
Protingiausia ne iškart
Finansinio raštingumo projekto „Finansai Paprastai“ įkūrėjas Martynas Kairys taip pat sutinka, kad antros pakopos kaupimas yra ar bent jau iki šiol buvo nuo emocinių sprendimų apdraustas produktas, kurio nelengva atsisakyti. Jis irgi neabejoja gera ilgalaike antros pakopos grąža, todėl standartiniais atvejais M. Kairys nerekomenduotų trauktis iš šio mechanizmo. Jis pats antroje pakopoje dalyvauja ir planuoja joje likti.
„Visgi jeigu nutarėte pinigus pasiimti, bent nevertėtų skubėti. Tam yra du metai, per šį laiką grąžą uždirbs tiek jūsų įmokos, tiek valstybės paskatinimai, todėl vertėtų palūkėti, nebent netikite akcijų rinkomis. O kalbant apie situacijas, pateisinančias pinigų atsiėmimą, galėčiau suprasti atvejus, kai iki pensinio amžiaus lieka nedaug, planuojamos rimtos su gerove susijusios išlaidos, kurių nepadengtų būsimas anuitetas. Pasiimti pinigus verslo pradžiai taip pat yra nebloga mintis – ši patirtis bus naudinga įvairiems gyvenimo atvejams. Bet visiškai nepateisinu pinigų pasiėmimo pirkti daiktams, kelionėms ar pramogoms“, – kalba M. Kairys.
Visgi jis pritaria, kad jauniems žmonėms, kuriems gali būti sunku sukaupti pradiniam įnašui, atsiimta suma galėtų praversti perkant pirmą nuosavą būstą. Tačiau jis to nerekomenduotų naudoti antram, vadinamajam „investiciniam“ būstui finansuoti.
„Apskritai investavimą į NT „nuomai“ vertinu gana atsargiai, nes tai susiję su didelėmis laiko sąnaudomis: atsirenkant, prižiūrint, administruojant ir kt. Man asmeniškai laikas yra pats brangiausias dalykas, tad visada ieškau investicijų, kurios leidžia man toliau dirbti savo darbus, skiriant palyginti mažai laiko valdymui. O jeigu žmogus visgi atsiimtų pinigus savarankiško investavimo tikslais, tai siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į trečios pensijų pakopos teikiamus pasiūlymus, teikiant prioritetą tiems fondų valdytojams, kurie turi vienus mažiausių valdymo mokesčių“, – svarsto M. Kairys.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.