Kaip elgtis investuotojams mažėjant palūkanoms?
Martynas Stankevičius, „Röntgen“ vadovas
Visose skolos rinkose pernai pradėjus mažėti palūkanoms, dalis Lietuvos investuotojų ir toliau laikosi įsikibę Euribor pike susiformavusio dviženklės grąžos lūkesčio. Toks godumas gali lemti vis rizikingesnes investicijas ir neišvengiamą nusivylimą.
Nors praėję metai buvo ekonomiškai ir geopolitiškai banguoti, investuotojai buvo dar aktyvesni nei užpernai. Vien sutelktinio finansavimo rinkoje antrą 2024-ųjų pusmetį grįžome į situaciją, kai nauji projektai platformose sufinansuojami per pusvalandį. Tai rodo investuotojų pasitikėjimą platformomis, tikėjimą akivaizdžiai atsigaunančia būsto rinka ir norą užfiksuoti aukštesnes palūkanas prieš joms sumažėjant iki priešpandeminių laikų lygio.
Ekonomiką ir būsto rinką daugeliu atvejų dabar skatina centrinių bankų politika, t.y. mažinamos bazinės palūkanos ir dėl to pingantis skolinimasis. Kartu su EURIBOR, palūkanos mažėja indėliuose, obligacijose, sutelktiniame finansavime ar kituose privačios skolos instrumentuose. Kitaip tariant, jei didžiausio EURIBOR pakilimo metu verslui rinkos skolindavo už 10-12 proc., tai dabar identiškos kokybės projektas pasiskolintų jau ir už 7,5 ar 8 proc. Tai – natūralaus ekonomikos cikliškumo dalis, kada mažėjant taip vadinamam „nulinės rizikos investicijų“ pajamingumui (pvz. indėliai ar valstybės skola), mažėja ir kitų investicinių instrumentų siūlomas uždarbis.
Tačiau tai supranta ne visi investuotojai, ypač tie, kurie investavimą atrado prieš keletą metų. Jie paprastai nėra matę pilno investavimo ciklo yra susidarę įspūdį, kad 10-12 proc. metinių palūkanų uždirbti galima visada. Tiesą sakant, gauti pažadą uždirbti 10-12 proc. galima tikrai visada, tačiau šie pažadai ne visada vienodai patikimi. Šiandieninėje rinkoje, mažėjant „nulinės rizikos“ grąžai, toks aukštas lūkestis reiškia gerokai aukštesnę riziką, kurios investuotojai dažnai nesupranta ar nemoka tinkamai pamatuoti. Tad turime naujų, dar nepatyrusių investuotojų, kuriems dviženklė grąža yra ne „laikinos neeilinės aplinkybės“, o siekiamas standartas ar kone duotybė. Šie investuotojai, patys to nepajusdami, gali pradėti prisiimti daugiau rizikos nei prieš pusantrų metų – daugiau nei jiems iš tiesų yra priimtina.
Kaip į tokius pokyčius reaguoja verslas? Turintys kokybiškus užstatus, džiaugiasi sumažėjusia pinigų kaina ir derasi ne su viena kredito įstaiga. Bet verslai, kurių užstatai nėra tinkami bankams ar mažą riziką toleruojančioms platformoms, vilioja didelės grąžos lūkesčius turinčius investuotojus dviženklėmis palūkanomis. Tai lemia, kad ieškantiems aukštesnės grąžos investuotojams tenka prisiimti ir aukštesnę riziką: antriniai įkeitimai, miglotos kokybės užstatai, abejotini verslo planai ar kartais išvis jokių užtikrinimo priemonių.
Toks verslo elgesys nėra neteisėtas. Juk galutinį sprendimą, įvertinęs galimybes ir rizikas, priima pats investuotojas. Bėda ta, kad ne visi investuotojai skaito ar turi patirties objektyviai įsivertinti siūlomų investicijų aprašymus ar pasidomi, kodėl vieni projektai siūlo uždirbti 7, o kiti – 16 proc. metinių palūkanų. Tuomet rizikų (ne)įsivertinimas gali baigtis rimtais nusivylimais. Tokie nusivylimai, beje, neįvyks iškart: oportunistinės paskolos ar obligacijos savo atsparumą arba jo trūkumą gali pradėti demonstruoti tik praėjus metams po atliktos investicijos ar dar vėliau. Pernai Lietuvoje jau matėme pirmąsias garsiau nuskambėjusias dviženklės grąžos obligacijų sutrikimų istorijas, tačiau, ko gero, dar ne visos optimistinės paskolos spėjo parodyti savo rezultatus.
Beatodairiškos dviženklės grąžos paieškos nenaudingos ir visai Lietuvos finansų rinkai. Bet koks galimas skandalas tiesiog smukdo pasitikėjimą atsakingais rinkos dalyviais ir šitaip atitolina rinkos brandą, kuomet investavimas absoliučios daugumos yra suprantamas pirmiausia kaip stabilus, mažai rizikingas kapitalo auginimas.
Tad esamiems, neseniai pradėjusiems ar dar svarstantiems investuotojams pirmiausia reikia susitaikyti su tuo, kad dviženklės palūkanos investicijose, užtikrintose turto įkeitimu, buvo retas finansų rinkos svečias. Sumažėjusių palūkanų laikotarpyje pirmiausia vertėtų būti atidiems, atspariems godumui ir realistiškai vertinti aukštas palūkanas siūlančių investicinių projektų rizikingumą. Susitaikiusiems su dviženklės grąžos laikotarpio pabaiga, šie metai pasiūlys ne vieną tvarią investicinę galimybę.